Įdomu tai, kad dar niekam nėra pavykę pamatyti, kaip atrodo šio gigantiško vabalo lervos. Vis dėlto mokslininkai yra linkę manyti, kad lervos būna bent 5 cm skersmens ir net apie 30 cm ilgio. Pagal įspūdingus išgraužtus uoksus negyvuose medžiuose, kuriuos palieka, kaip manoma, šio vabalo lervos, galima spėti, kad jos minta irstančia mediena ir po žeme pratūno ne vienerius metus, kol visiškai užauga.
Įdomybių yra ir daugiau. Suaugę vabalų-titanų patinėliai nustoja maitintis ir taip elgiasi ligi pat mirties, nors jiems reikia energijos skristi (taip, šie griaumedžiai dar ir skraido). Pasirodo, principingus badavimo įžadus davę vabzdžiai energijos semiasi iš lėliukės stadijoje sukauptų atsargų. Energijos pakanka – stambiausi vabalų pasaulio vyrai skrenda tol, kol suranda poravimosi partneres.
Tiesa, yra vienas „bet“. Šis juodas atogrąžų miškų sutvėrimas yra toks didelis, kad pats pakilti nuo žemės nesugeba. Todėl, susiruošęs skrydžiui, vabalo-titano patinas ropoja į medžius ir startuoja nuo lajos šakų – įjungiami sparnų „varikliai“, kurių galios manevrams ore pakanka. Tuo tarpu patelės kantriai laukia, kol jas suras jų riteriai ir bendromis pastangomis bus galima apvaisinti kiaušinėlius giminės pratęsimui. Tai reiškia, kad vabalų-titanų damos „viešumoje“ pasirodo dar rečiau už džentelmenus, todėl jas yra matęs retas kuris.
Gindamiesi nuo priešų ir grėsmių, vabalai-titanai pradeda šnypšti, o jei tokios vokalizacijos nepadeda, į darbą paleidžiami milžiniški žandikauliai – jais puolamas agresorius. Vabalų-titanų nepaprastai stiprios ir kojos – jomis ir žandikauliais vabalas nesunkiai praplėštų gyvūno ar žmogaus minkštuosius audinius. Tačiau entomologai neturi duomenų, kad šie nerangūs gremėzdai pultų patys – ginklų jie imasi tik išprovokuoti.
Vabalų-titanų populiacija gyvuoja Brazilijoje, Bolivijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, anglų, olandų ir prancūzų Gvianose (Gajanoje, Suriname ir Prancūzijos Gvianoje), taip pat Peru. Vietos gyventojai sutemus leidžiasi jų ieškoti su deglais ar ryškiais rankose. Nors daugelis šių šiurpokos išvaizdos vabalų vengia, kai kurie turistai pakloja nemenkus pinigus vien už galimybę didžiausią planetos vabalą pamatyti savo akimis natūralioje aplinkoje.
Didžiausias kada nors matytas vabalas-titanas buvo 16,7 cm ilgio, o pastebėtas jis Prancūzijos Gvianoje. Vienas suaugęs toks vabalas gali kainuoti iki 400 svarų (apie 1,5 tūkst. litų).
Priminsime, kad didžiausiais vabzdžiais pasaulyje laikomos Naujojoje Zelandijoje gyvenančios, gigantiškus žiogus primenančios vietos.
