„R Galerija“ (įsikūrusi Kaune, K.Donelaičio g. 60, ŪBIG verslo centre) pristato fotografijų parodą „Jūrinis erelis Lietuvoje“, kuri veiks nuo spalio 4 iki lapkričio 1 dienos. Parodos atidarymas – 16.30 val.
Paroda parengta vykdant jūrinio erelio apsaugos darbus Lietuvoje. Ją pristato viešoji įstaiga Gamtosaugos projektų vystymo fondas (GPVF).
Gamtosaugos projektų vystymo fondo nuotr./Jūrinis erelis |
Parodos objektas – jūrinis erelis, plėšrusis paukštis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, į Vašingtono konvenciją dėl prekybos nykstančios laukinės floros ir faunos rūšimis, įtrauktas į Pasaulio gamtos apsaugos organizacijos nykstančių gyvūnų sąrašą, Europoje globojamas Berno konvencijos, Bonos konvencijos, įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) paukščių direktyvos pirmąjį priedą, t. y. sąrašą rūšių, kurių apsaugą turi garantuoti kiekvienos šalies oficialiosios institucijos. Lietuvoje įsteigtos keturios ES svarbos saugomos teritorijos, skirtos šių paukščių apsaugai.
Fotografijose atsispindi šių erelių biologija, apsaugos problemos ir joms spręsti taikomos priemonės, saugant retą paukščių rūšį. Projekto „Jūrinių erelių apsauga Lietuvoje“ tikslas – išsaugoti jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje.
Gamtosaugos projektų vystymo fondo nuotr./Jūrinių erelių jaunikliai |
Jūrinis erelis – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia net 2,4 metro. Gyvena miškuose prie jūros, marių, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Minta žuvimis, vandens paukščiais, rečiau – žinduoliais. Lizdus suka medžiuose 11–32 metrų aukštyje. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,7 metro pločio ir 1 metro aukščio. Lizde išauga 1–3 jaunikliai.
Nuo XX amžiaus pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje jau nebebuvo randama. Pirmieji lizdai aptikti tik 1987 metais. Jūrinių erelių populiacijai neigiamą poveikį daro aktyvi ūkinė veikla miškuose. Jūriniai ereliai tampa ir brakonierių trofėjais, žūva nuo elektros iškrovos, nuo cheminių teršalų, su grobiu patekusių į erelių organizmą. GPVF ornitologų duomenimis, mūsų šalyje gali perėti apie 100 šių paukščių porų.
Nuotraukų autorius – Vytautas Knyva, biologas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Jo nuotraukos gamtine tematika eksponuotos tarptautinėse fotografijos meno parodose ir pelnė daug apdovanojimų.
Kiti autoriai: Eugenijus Kavaliauskas, Deivis Dementavičius, Saulius Rumbutis, Valdonė Bručienė.