Pasak vieno iš judėjimo iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Petro Auštrevičiaus, gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje privalo keistis tiek valdžios institucijų bei įstatyminės bazės, tiek visuomenės sąmoningumo prasme.
Visuomeninį judėjimą „Žmonės už gyvūnus“ palaiko ne tik didžioji dauguma gyvūnų globa besirūpinančių organizacijų, bet ir gerai visuomenėje žinomi žmonės. Viena jų, Nomeda Marčėnaitė, spaudos konferencijos metu sakė: „Gyvūnai, kaip ir vaikai, yra patys silpniausi. Tačiau kartais žmonės prieš juos nejaučia jokios atsakomybės. Blogiausia, kad tai mato mūsų vaikai, todėl nereikia norėti, kad užaugę jie elgtųsi kitaip“.
 |
| Arūno Ivaškevičiaus/15min.lt nuotr./Spaudos konferencijoje pristatyta nauja visuomeninė iniciatyva „Žmonės už gyvūnus“. |
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, taip pat prisidedanti prie šios iniciatyvos, pabrėžė, kad gyvūnų gerovės problemos slypi ne tik kalbant apie beglobius gyvūnus, tačiau ir tuos, kurie turi šeimininkus.
„Nors visuomenė pastebimai keičiasi, tačiau švietimas apie gyvūnų gerovę – itin būtinas. Ypač tarp vaikų ir jaunimo. Savotiškas karas dėl nešvaros, triukšmo, agresijos baimės iki šiol dažnai kyla tarp gyventojų, kurie laiko gyvūnus, ir tų – kurie ne. Tai taip pat yra labai svarbi sritis, ties kuria reikia dirbti“, – sakė V.Podolskaitė.
Visi naujojo visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ pristatymo spaudos konferencijoje kalbėję asmenys pabrėžė ir būtinumą keisti įstatyminę bazę. Iki šiol už gyvūnų laikymą mokami mokesčiai patenka į bendrus savivaldybių biudžetus, o ne tikslinėms gyvūnų priežiūros, visuomenės šveitimo ir kt. reikmėms.
„Pasaulyje egzistuoja labai daug gerosios praktikos gyvūnų globos, priežiūros, su gyvūnais susijusių problemų sprendimo srityje. Ir mes tikrai neturime išradinėti dviračio – galime tiesiog pritaikyti šias praktikas Lietuvoje. Tiesa, šioje srityje matau ir puikią vietą savanorystei. Tačiau tokiai savanorystei, kuri neužsiiminėtų politikavimu ar finansavimo kaulinimu iš įvairiausių fondų“, – sakė žinoma žurnalistė Algimanta Žukauskienė.
Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ planuose įstatyminės bazės, susijusios su gyvūnų gerove, peržiūra ir naujo požiūrio į ekonominius aspektus diegimas. Taip pat, visuomenės švietimas, įtraukiant tiek nevyriausybines, tiek neformalias, tiek valdžios institucijas bei visuomenės dėmesio telkimas gyvūnų gerovės klausimais. „Gyvūnų gerovės klausimai, o kartu ir mūsų visų gerovės klausimai neišsispręs savaime. Stengtis dėl to turime pradėti mes patys“, – pristatydamas planus sakė P.Auštrevičius.
 |
| 15min.lt/Visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ logotipas |
Spaudos konferencijos dalyviams pateikta ir skaudi pastarųjų penkerių metų statistika. Vien Vilniaus mieste per šį laiką rasta ir į „Grindos“ gyvūnų karantinavimo įstaigą, kuri oficialiai vadinama gyvūnų globos namais ir yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto, pristatyta ar šios įstaigos darbuotojų sugauta daugiau nei 28,5 tūkst. beglobių gyvūnų, iš jų net 25,6 tūkst. – buvo sunaikinti arba nugaišo nuo ligų. Tik 10 proc. beglobių gyvūnų rado naujus namus. „Tiesa, dėl to negalima kaltinti vien tokių gyvūnų globos įstaigų – jos dirba pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir, kartais, nelabai turi galimybę elgtis kitaip“, – komentuoja Seimo narė Z.Užlytė.
Penktadienį vykusio pristatymo metu buvo pasirašyta ir peticija, raginanti visuomenę skirti didesnį dėmesį gyvūnų gerovei ir kurti naujas elgesio bei požiūrio į gyvūnus tradicijas. Ši peticija bus prieinama visuomenei internete (www.peticija.lt bei socialiniame tinkle „Facebook“) ir kiekvienas palaikantis „Žmonės už gyvūnus“ iniciatyvas, galės ją pasirašyti. Iniciatyvą taip pat palaiko ir spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos gyvūnu globos draugijos Vilniaus skyriaus atstovė Rūta Rimšelienė bei atlikėjas Mino, taip pat daugumos kitų gyvūnų globos organizacijų atstovai, Austrijos ambasadoriaus žmona Gudrun Koller.
