Organizacija kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Klaipėdos gyvosios gamtos inspekciją, prašydama ištirti Lietuvos jūrų muziejuje laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir uždrausti jų pasirodymus.
Įtarimus dėl netinkamų laikymo sąlygų organizacijai kelia ne tik neįprastai didelis delfinų mirčių skaičius – iš 21 nelaisvėje laikytų delfinų pusė nugaišo – bet ir tai, kad galimai buvo pažeisti šių delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.
Bijo, kad gali užkrėsti vaikus
Organizacijai didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų jūros gyvūnai gali tapti agresyvūs ir pažeisti delfinų terapijoje dalyvaujančius neįgalius ar sergančius asmenis arba užkrėsti juos įvairiomis ligomis, ypač vaikus.
„Šiuo metu Lietuvos jūros muziejus aktyviai reklamuoja netrukus prasidėsiančius delfinų pasirodymus lankytojams. Tačiau pagal mūsų turimą informaciją matyti, kad delfinai gaišta dėl netinkamų sąlygų ir traumų. Todėl mes prašome atsakingų pareigūnų skubos tvarka patikrinti laikomų delfinų gyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į delfinų biologinius poreikius bei rūšiai būdingą socialinį jautrumą pateikti išvadą dėl įtakos gyvūnų sveikatingumui. Taip pat, įvertinti delfinų giminingą veisimą ir svarstyti klausimą dėl tolimesnio gyvūnų dauginimo“, – sakė LGTAO direktorė Brigita Kymantaitė.
Pagal LGTAO turimą informaciją laikotarpyje nuo 1993 m. iki 2010 m., Klaipėdoje esančiame jūros muziejuje iš 21 nelaisvėje laikyto delfino nugaišo 10, iš jų 3 jaunikliai. Daugiausia delfinų, kaip teigiama šios organizacijos išplatintame pranešime, nugaišo nuo ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų uždegimų, nuo skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimų arba dėl patirtų traumų mažose baseinuose. Jaunikliai gimsta negyvi. Atliekant skrodimą neišnešiotam jaunikliui nustatytas kraujavimas į skrandį ir plonąsias žarnas. Dauguma nugaišusių delfinų buvo nuo 6 iki 21 metų amžiaus, kai jų vidutinė gyvenimo trukmė yra apie 30 metų.
Taip pat delfinariume, delfinų iškvėptame ore buvo rasta mikroskopinių grybų, kai kurie delfinai sirgo kandidoze. Ši liga delfinams pažeidė galvos audinius, sukėlė pūlingus uždegimus. Tokie atvejai dažniausiai susiję su ilgalaikiu gyvūnų gydymu antibiotikais, vandens tarša bei streso atvejais, kurį sukelia tokių gyvūnų laikymas nelaisvėje, skurdi laikymo aplinka, dresavimas, dalyvavimas pasirodymuose. Delfinai dažnai gydomi nuo virškinimo organų ligų, kurias gali sukelti ne tik stresas ar vandens tarša, bet ir nekokybiškos žuvys. Taip pat gyvūnų sveikatą ir gerovę įtakoja giminingas veisimas. Dalis muziejui priklausančių delfinų yra giminingo veisimo, t.y. 3 patinai yra gimę iš giminingo, dukters ir tėvo, veisimo.
Dėl Lietuvos jūros muziejaus netinkamo delfinų laikymo sąlygų sunerimusi ir Tarptautinė Banginių ir delfinų išsaugojimo organizacija, kuri kreipėsi į Europos Komisiją prašydama ištirti ar nebuvo pažeisti delfinų transportavimo iš Graikijos į Lietuvą reikalavimai.
Jūrų muziejus kaltinimus atmeta
Tuo tarpu Jūrų muziejaus darbuotojai su kaltinimais nesutinka ir teigia, kad po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos ženkliai pagerintos.
Beje, ir organizacijos išplatintos nuotraukos darytos dar iki delfinariumo rekonstrukcijos. Lietuvos gyvūnų teisų apsaugos organizacija (LGTAO) pateiktose žiniasklaidai nuotraukose užfiksuoti senieji delfinariumo gyvenamieji delfinų baseinai, kuriuose delfinai būdavo gimdymo arba medicininių indikacijų metu. Dabar šių baseinų vietoje statomas delfinų terapijos centras ir nauji erdvūs baseinai delfinams.
Šiuo metu rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo baseine gyvena aštuoni delfinai. Septyni jų buvo rugsėjį parskraidinti lėktuvu iš Graikijos, kur jie buvo išgabenti prieš trejus metus prasidėjus delfinariumo rekonstrukcijai. Transportuojant delfinus buvo laikomasi gyvūnų transportavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos.
Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, gabenimo talpos buvo paruoštos pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus – tai vandens nepraleidžiančios tvirtos talpos su atviru viršumi, kurių dydis tinkamas gyvūnams, paliekant ir tarpą gyvūno pelekams.
„Gyvūnams buvo sudarytos kuo natūralesnės aplinkos sąlygos, – sako direktorė. – Išlaikyta atitinkama vandens ir aplinkos temperatūra, pamaitinti nustatytu laiku. Kiekvieną gyvūną visos kelionės metu prižiūrėjo jų treneriai, taip pat veterinarijos gydytojas“.
Po kelionės trukęs aklimatizavimosi laikotarpis irgi buvo atidžiai stebimas. Jis, pasak gyvūnų trenerių, praėjo lengvai. Treneriai, ruošdami delfinus pasirodymams, nepastebėjo jokios agresijos ar nerimo požymių.
Delfinų terapijos užsiėmimai bus pradėti rengti tik 2015 metais, pastačius delfinų terapijos centrą.
Neseniai Klaipėdoje gyvenančių šių jūrų žinduolių būrį papildė gimęs guvus jauniklis. Graikijoje šiuo metu yra likę šeši Jūrų muziejaus delfinai. Jie bus sugrąžinti į Lietuvą 2015 metais, pasibaigus viso delfinariumo rekonstrukcijai: pastačius delfinų terapijos centrą ir baseiną po atviru dangumi. Po rekonstrukcijos delfinų gyvenamųjų baseinų bendras plotas padidės tris kartus.
Vanduo – krištoliniai švarus
Jūrų muziejaus direktorės O.Žalienės teigimu, delfinariumo rekonstrukcija ir buvo inicijuota siekiant pirmiausia pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas.
„Jau dabar veikia nauja vandens paruošimo ir valymo sistema, – sakė direktorė. – Jos rezultatas matomas plika akimi: vanduo delfinų baseine yra krištoliniai švarus. Tai pirmiausia teigiamai įtakoja gyvūnų sveikatą“.
Lietuvos jūrų muziejus yra įregistruotas Aplinkos ministerijoje kaip zoologijos sodas ir jame gyvenančių gyvūnų gyvenimo sąlygos atitinka visus tokioms įstaigoms keliamus reikalavimus.
„Jeigu būtų priešingai, nieks mums neleistų laikyti gyvūnų“, – sakė Olga Žalienė.
Jūrų muziejaus gyvūnų sveikata ne vienerius metus rūpinasi veterinarinės medicinos daktaras Žilvinas Kleiva, apgynęs disertaciją „Delfinariume laikomų Juodosios jūros delfinų Tursiops truncatus ponticus sveikatos tyrimų analizė“.
„Delfinariume, kaip ir gamtoje, vyksta natūrali gyvūnų kaita, pirmiausia – dėl amžiaus, – teigė Žilvinas Kleiva. – Kritę delfinai Nana, Nika, Romas buvo apie keturiasdešimties metų amžiaus. Natūralioje gamtoje delfinai gyvena dar trumpiau“.
Delfinai – lengvai pažeidžiama rūšis. Ypač jautrūs jų jaunikliai. Gamtoje, pasak Žilvino Kleivos, išgyvena tik apie 70 procentų šių jūrų žinduolių mažylių, o muziejaus delfinariume – daugiau nei aštuoniasdešimt.
„Tai pasiekiama puikios, atsidavusios priežiūros pagalba, – pasakojo muziejaus direktorė O.Žalienė. – Susirgus delfinui yra perkami efektyviausi medikamentai, dienai negailint net 1000 litų. O tokį gyvūną treneriai globoja dieną-naktį: fiksuojamas net menkiausias jo elgsenos pokytis, skaičiuojamas net kvėpavimo dažnis“.
Lietuvos jūrų muziejus nuolat palaiko ryšius su Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Muziejus taip pat yra Tarptautinės jūrų žinduolių trenerių asociacijos (IMATA) narys, o darbuotojai – Europos jūrų žinduolių asociacijos (EAAM) ir Europos akvariumų kuratorių asociacijos (EUAC) nariai. Dalyvavimas gyvūnų priežiūros, treniravimo, gydymo seminaruose leidžia sužinoti naujoves, bendrauti su kolegomis.
