Kiekvieno šeštadienio rytą miesto Šeung Vano rajone šeimininkai savo augintiniams atlieka masažą, o paskui, skambant raminamai muzikai, suteikia jiems įvairias pozas, pavyzdžiui, kobros.
„Norite nuraminti šunį, tad glostykite abipus stuburo, tada – krūtinės ląstą, o tada – pilvą“, – mokiniams sako S.Ackermann, šokio ir jogos mokytoja iš Pietų Afrikos Respublikos, kuri tokius kursus šunims pradėjo prieš metus.
Ji dirba drauge su savo septynerių metų pekinų veislės kalyte Snowball, kuri ją, kaip ji pati tvirtina, ir įkvėpė.
Šis vieną akį beturintis, visiškai atsipalaidavęs gyvūnas puriu baltu kailiu dėl šunų jogos ir pasirodymų per televiziją tapo vietos įžymybe, dažnai atpažįstama gatvėse.
„Snowball yra kaip dzeno Buda, – sako S.Ackermann. – Ji atlieka visas pozas... Ji tiesiog nesirūpina, o jogos prasme yra tobula, kad ji neturi jokio ego, jokio prisirišimo, tiesiog būna.“
„Kai užsiiminėju joga namuose, ji tiesiog eina ant mano kilimėlio drauge su manimi. Ji daro tai natūraliai, – pasakoja instruktorė. – Gali paguldyti ją ant nugaros atlikti šavasanos („lavono pozos“), ir ji išlieka tokios pozos.“
S.Ackermann ir Snowball joga drauge užsiiminėja daug metų, bet jogos užsiėmimų šunims – „dogos“ – idėją pasiūlė vienas japonų šunų augintojas „prabangiame augintinių butike, salone ir SPA „Pawette“, kuris ir organizuoja užsiėmimus su S.Ackermann.
„Doga“ įsiveržė ir į augintinius mylinčią Japoniją, taip pat – Jungtines Valstijas, kur instruktorės Suzi Teitelman ir Amy Stevens yra išleidusios šunų jogos DVD. Tačiau S.Ackermann išplėtojo savą metodiką, pritaikytą savo klientams ir jų keturkojams draugams.
„Manau, kad jei šeimininkai atsiveda čia šunis, jie tikrai juos myli“, – sakė S.Ackermann.
Kartais jos užsiėmimus sutrikdo kylančios šunų peštynės, garsus lojimas ar pasprukimas į kokį nors kampą. Vienų metų Jorkšyro terjero ir vokiečių špico mišrūnui Kopi, regis, labiau patiktų laigyti laukais o ne valyti savo čakras.
