„Pirmojo susitikimo metu vietos gyventojai buvo supažindinti su galimybe rengti verslumo projektus ir juose dalyvauti. Su „Heifer“ Baltijos fondo veikla susirinkusiuosius supažindino fondo direktorius Arūnas Svitojus. Mes jau 10 metų dirbame ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, o „Heifer International“ organizacija, kurios dalimi yra fondas, veikia jau beveik 70 metų. Ši organizacija visame pasaulyje siekia įveikti badą ir skurdą bei rūpintis žeme“, – pasakojo „Heifer“ Baltijos fondo Komunikacijos ir fondų paieškos koordinatorė Živilė Šeporaitytė.
Dalyvaujantieji „Heifer“ projektuose gauna dvigubą dovaną: mokymus bei gyvąsias dovanas. Gyvosiomis dovanomis gali būti tiek gyvuliai, tiek sodinukai ar sėklos. Per fondo gyvavimą paremta jau apie 4 000 šeimų. Žmonės gavo telyčių, avių, ožkų, arklių, bičių šeimų. Pastaruoju metu vyksta projektas, kuriame dalijamos sėklinės bulvės, aviečių, braškių daigai. Pagėgiškiai labiausiai domėjosi škudžių veislės avimis bei vištinėmis žąsimis. Šiais paukščiais susidomėjo dvi pagėgiškių šeimos. Visus kitus domina škudės.
VVG „Pagėgių kraštas“ administratorius S.Stonys pasakojo, kad pastarosios veislės avys tūkstančius metų mūsų žemėse gyveno natūraliai: „Škudžių veislė laikoma viena seniausių pasaulyje. Ši avių veislė kilusi iš Baltijos regiono (Rytų Prūsijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių teritorijų). Jų skaičius prieš Antrąjį pasaulinį karą siekė apie 70 tūkstančių, po karo tokių avių liko tik 160.“
Škudžių veislė kilusi iš Rytų Prūsijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių. Jų skaičius prieš Antrąjį pasaulinį karą siekė apie 70 tūkstančių
Škudžių veislė atgaivinta Vokietijos entuziastų augintojų dėka. Iš Lietuvos kilusi avių veislė šiuo metu labiausiai paplitusi Vokietijoje, Šveicarijoje ir Nyderlanduose. Iš viso škudžių auginama apie 5 tūkstančius. Viliamasi, kad ši veislė vėl bus populiari tarp avių augintojų Lietuvos ūkiuose.
Škudžių avys yra prisitaikiusios prie mūsų kraštui būdingo klimato, tad gali ištisus metus gyventi lauke. Jos neišrankios pašarui, todėl neretai laikomos pievoms, ganykloms nuganyti ir teritorijoms prižiūrėti. Kadangi pašaliai, kur jos maitinasi, tampa panašūs į parkus, todėl škudes dar vadina kraštovaizdžio avimis. Šios veislės avys vertinamos dėl mėsos, kuri neturi lajaus kvapo, ir dėl į moherą panašios vilnos.
Atsižvelgiant į pagėgiškių susidomėjimą planuojama į Pagėgių kraštą įvežti apie 200 škudžių. Pirmieji šių avių augintojai, padedant „Heifer“ fondui, būtų remiami. Viena avis paprastai kainuoja 300–400 Lt.
