„Mutacijos yra evoliucijos varomoji jėga. Mes kryžminimo būdu veisėme kelias kartas genetiškai modifikuotų pelių, kad pasižiūrėtume, kas nutiks. Mes tikrinome kiekvieną gimusią pelę, ir vieną dieną radome pelę, kuri čiulbėjo lyg paukštis“, – teigė tyrimui vadovavęs mokslininkas Arikunis Uchimura. Anot jo, ši pelė gimė atsitiktinai, tačiau iš jos buvo išveista daugiau „čiulbančių pelių“. Šiuo metu laboratorijoje yra per 100 tokių pelių, praneša AFP.
„Aš buvau nustebęs, kadangi tikėjausi, jog pelės turės pakitusių fizinių bruožų“, – teigė A.Uchimura.
Mokslininkų komanda tikisi, jog šis atradimas padės suvokti, kaip žmonės pradėjo kalbėti ir kaip keitėsi kalbos.
Kitų šalių mokslininkai nustatė, jog paukščiai naudoja skirtingus garsus, kuriuos sujungia į savotiškus „žodžius“, o iš jų kuria „dainas“, kurios jiems turi tam tikrą reikšmę.
Aš tai darau su viltimi, jog vieną dieną pavyks sukurti Peliuką Mikį, – sakė jis.„Pelės tyrimuose yra vertingesnės, nei paukščiai, kadangi jos yra žinduoliai, todėl savo smegenų struktūra ir kitais aspektais jos yra kur kas artimesnės žmonėms nei paukščiai“, – sakė A.Uchimura.
Jis pabrėžė, jog dažniausiai pelės cypia tik streso būsenoje. „Mes stebime, kaip naujus garsus skleidžiančios pelės paveiks normalias peles, esančias toje pačioje grupėje. Kitaip sakant, ar tai turi socialinių konotacijų“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, mutavusios pelės garsiau čiulbėjo būdamos kitose patalpose, nei įprasta, taip pat į vieną narvą suleidus skirtingų lyčių peles. A.Uchimura nuomone, čiulbėdamos jos išreiškia emocinę ar fizinę būseną.
Taip pat nustatyta, jog su „čiulbančiomis pelėmis“ užaugusios pelės išleidžia mažiau ultragarsų, nei kitos. Tai gali reikšti, jog komunikacijos metodai gali keistis ir plisti, lyg tarmė.
A.Uchimura svajoja apie tolimesnę pelių „evoliuciją“ atliekant genetinius tyrimus. „Žinau, kad tai užims labai daug laiko, ir žmonėms gali atrodyti, jog tai yra „pernelyg absurdiška“. Tačiau aš tai darau su viltimi, jog vieną dieną pavyks sukurti Peliuką Mikį“, – sakė jis.
