Jau mėnesį muziejaus apsauginiame kanale gyvena įspūdingų ir egzotiškų paukščių ketveriukė. Tai – iš Čekijos Dvur Kralove zoologijos sodo atgabenti rožiniai pelikanai.
Biologas, Akvariumo skyriaus vedėjas, Saulius Karalius pasakoja, kad tai nėra retas paukštis, tačiau labai mėgstamas zoologijos sodų, nes traukia lankytojų akis tiek neįprasta rožine plunksnų spalva, tiek sparnų pločiu, kuris gali siekti pusketvirto metro, tiek įspūdingu posnapio maišu.
„Tas maišas jiems reikalingas žvejybai ir žuviai jaunikiams gabenimui“, – sakė Saulius Karalius.
Pelikanai gyvena būriais, o žuvį į seklią priekrantę suvaro pražioję savo milžiniškus „samčius“. Į posnapio maišą lengvai telpa net kilograminė žuvis. Kartais pelikanų perimvietės būna net 50 km atstumu nuo vandens telkinio, todėl toks žuvies jaunikliams gabenimo „maišelis“ labai praverčia.
Šie paukščiai plačiai paplitę Eurazijos žemyno pietuose ir Afrikoje, kur gyvena ir veisiasi sekliuose upės deltose, didelėse salose ir pajūrio įlankose. Tačiau kiekvienais metais pasitaiko jaunų paklydėlių, kurie pasimetę nuo būrio užklysta ir į Lietuvą.
Pelikanai dar rudi
Jūrų muziejaus pelikanų ketveriukė dar negali džiaugtis rožine plunksnų spalva.
„Tai dar jauni paukščiai, – pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, kurio rūpesčiu pelikanai ir atkeliavo į Lietuvą. – Viena pora – pernai metų, kita šiemetinė.“
Nesubrendę paukščiai būna rudi, o puošnią baltai rožinę spalvą įgauna tik trečiaisiais-ketvirtaisiais metais, besiruošdami jau tuoktuvių ceremonijoms.
Gyvena pelikanai kolonijomis, lizdus krauna ant žemės, rečiau – medžiuose. Deda dažniausiai 2 kiaušinius, kuriuos peri apie mėnesį. Jauniklius prižiūri abu tėvai. Suaugę patinai gali sverti iki 15 kg, minta žuvimi, kurios per dieną reikia iki pusantro kilogramo. Šių jūrinių paukščių amžius siekia iki 30 metų.
Tikisi ir jauniklių
Arūnas Grušas tikisi, kad jam pavyks sulaukti pelikanų jauniklių ir Jūrų muziejuje.
„Tik tam reikia dar keleto pelikanų, – sakė Arūnas. – Jie peri tik kolonijomis: viena pora nesijaučia saugi ir todėl neplanuoja ateities su jaunikliais“.
Muziejaus kanale pelikanai apsiprato labai greitai. Nors muziejininkai baiminosi galimų nesutarimų su šio vandens telkinio senbuviais ruoniais, tačiau paukščiai ir žinduoliai greitai rado bendrą kalbą ir dabar kartu lepinasi šiltoje vasaros saulės atokaitoje. Maitinami kuojomis ir karosais, kuriuos muziejus perka iš pamario žvejų.
Nors pirmomis dienomis pelikanai pridarė rūpesčių Arūnui Grušui: vienas jų, nusprendęs pakeisti gyvenamąją vietą, iš kanalo buvo nusigavęs iki marių, biologas svajoja, kad Jūrų muziejaus lankytojai galėtų susipažinti čia ir su kitomis jūrinių paukščių rūšimis.
„Prie pelikanų gerai pritaptų ir baltaskruotės bei kanadinės berniklės“, – savo lūkesčius dėstė biologas.
