Prakalbina vaikus
„Mano 2 metų vaikui buvo nustatytas mišrus raidos sutrikimas. Jis nekalbėjo, labai bijojo bet kokių gyvūnų, turėjo kitų problemų. Po delfinų terapijos kurso jis pats paėmė sausainį ir nuėjo pašerti šuns, netrukus prakalbo. Ėmėmės visokių priemonių jo būklei pagerinti, bet būtent delfinų terapijos metu įvyko lūžis“, – pasakoja Vida Kazlauskienė.
Delfinų trenere dirbanti moteris išbandyti delfinų terapiją ryžosi matydama, kaip po bendravimo su šiais stambiais jūros žinduoliais keičiasi autizmu, cerebraliniu paralyžiumi sergantys bei kitų negalavimų turintys vaikai. „Žaismingi delfinai suteikia didesnę motyvaciją judėti, lavintis, atsiverti pasauliui iš vidinio „kokono“, – sako V.Kazlauskienė.
Mano 2 metų vaikui buvo nustatytas mišrus raidos sutrikimas. Jis nekalbėjo, labai bijojo bet kokių gyvūnų, turėjo kitų problemų. Po delfinų terapijos kurso jis pats paėmė sausainį ir nuėjo pašerti šuns, netrukus prakalbo.
Pasak delfinų trenerės, labai reto vaiko delfinų terapija nepaveikdavo. Užsidarę vaikai po bendravimo su delfinais pradeda domėtis aplinkiniu pasauliu, o audringi tampa ramesni.
Padėjo 300 vaikų
„Yra įvairių terapijų: žaidimų terapijos, su šunimis, arkliais, kitais gyvūnais, tačiau neteko matyti efektyvesnės terapijos nei delfinų“, – sako Respublikinės Klaipėdos poliklinikos Psichosomatinio skyriaus vedėja J.Baliūnienė.
25 metų praktiką psichologijos ir psichoterapijos srityje turinčios medikės manymu, taip yra ir dėl pačių delfinų charizmos, sugebėjimo sudominti, paveikti vaikus ir dėl to, kad visa tai vyksta vandenyje, kas ypač svarbu judėjimo negalią turintiems asmenims.
Žinoma, delfinų terapija nepakeis gydymo, tačiau ji labai prisideda prie bendro sveikimo kurso.
J.Baliūnienė Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos programoje dalyvavo trejus metus. 2003–2006 metais vykdė biomedicininį tyrimą „Delfinų terapijos įtaka vaikų, sergančių autizmu, psichosocialinei reabilitacijai“, kuriame dalyvavo 42 vaikai. Tyrimo metu gauti statistiškai patikimi duomenys patvirtino, kad delfinų terapija yra iš tiesų veiksmingas būdas gerinti vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, psichoemocinę būklę, elgesio ir socialinę abilitaciją. Teigiami pokyčiai šiose sferose nustatyti net 80–90 proc. tiriamųjų.
Lietuvos Jūrų muziejaus delfinariume delfinų terapijos paslaugos pradėtos teikti 2000-aisiais ir tęstos iki pat 2010 metų, kai delfinariumas buvo uždarytas rekonstrukcijai. Delfinai bendravo su vaikais, kurie išgyveno potrauminį stresą, sirgo vėžiu, turėjo kalbos, emocijų ar suvokimo problemų, taip pat autizmo spektro sutrikimų, cerebrinį paralyžių, raumenų atrofiją, psichoemocinius sutrikimus, depresiją, polinkį į savižudybę ir daugelį kitų problemų. Iš viso per 10 metų delfinų terapijos kursuose lankėsi apie 300 vaikų.
Delfinų terapija yra iš tiesų veiksmingas būdas gerinti vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, psichoemocinę būklę, elgesio ir socialinę abilitaciją. Teigiami pokyčiai šiose sferose nustatyti net 80–90 proc. tiriamųjų.
Centras veiks visus metus
2015-aisiais, baigus delfinariumo rekonstrukciją, delfinų terapijos veiklą ketinama atnaujinti.
„Delfinų terapijai bus pritaikyti trys įvairaus gylio erdvūs baseinai. Vienas jų bus tokio gylio, kad su delfinais galės bendrauti neįgaliųjų vežimėlyje sėdintis žmogus. O svarbiausia, kad delfinų terapijos seansai galės vykti visus metus, nes anksčiau juos rengdavo tik pasibaigus vasaros sezonui, kai nutraukdavo pramoginę delfinų pasirodymų programą“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Nika Puteikienė.
Pasak jos, delfinariumo rekonstrukcijos būtinai reikėjo, nes jis buvo itin prastos būklės: per kiaurą stogą tekėjo vanduo, žiemą delfinariume temperatūra siekdavo vos 14 laipsnių šilumos, trūko ir vietos bei komforto delfinams, terapija vykdyta tam nepritaikytuose per giliuose baseinuose.
Delfinai gyvens patogiai
Užbaigus už ES lėšas vykdomą projektą patogiau bus ne tik žiūrovams ir terapijos centro lankytojams, bet, o tai labai svarbu, ir delfinams. Tris kartus padidės baseinų tūris, bus įrengti specialūs baseinai jų gydymui, gimdymui.
„Delfinų komfortui ir sveikatai skiriamas itin didelis dėmesys, kilus menkiausias įtarimui, kad jis negaluoja, jis tiriamas, prireikus, gydymui skiriama net 1000 litų per dieną. Tikrai daugelis žmonių galėtų pavydėti delfinams dėmesio sveikatai“, – pasakoja N.Puteikienė.
Gal būt todėl delfinai Klaipėdos delfinariume gyvena gerokai ilgiau, nei jų gentainiai laisvėje. Taip pat čia mažesnis ir dlefinų naujagimių mirštamumas, kuris laisvėje gana didelis. Tikimasi, kad baigus rekonstrukciją delfinai Klaipėdoje jausis dar komfortiškiau. Trims Delfinų terapijos centro įkūrimo projektų etapams iš ES struktūrinių fondų skirta 28,2 mln.
Nors delfinų terapijos veiklą pradėti ketinama tik kitmet, tam ruošiamasi jau dabar. Gali būti, kad delfinų terapija bus papildyta ir kitų rūšių ekologinės terapijos programomis. Jau dabar formuojama terapinės veiklos komanda dalyvauja seminaruose, kur susipažįsta net su egzotiškomis apuokų, roplių terapijos metodologijomis.
Erzina gyvūnų teisių gynėjų išpuoliai
Susidomėjimas delfinų terapija atsirado septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai JAV mokslininkas Johnas Lilly įrodė, kad delfinai gali padėti bendrauti žmonėms tarpusavyje.
Ši idėja tapo postūmiu tyrinėti neįgalių vaikų ir delfinų ryšį ir kurti įvairias terapijos programas. Jos rengiamos daugelyje pasaulio šalių: JAV, Vokietijoje, Italijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, kitose šalyse.
Nors medikai neabejoja delfinų terapijos nauda, o vaikų su negalia turinčios šeimos priverstos laukti ilgose eilėse, vykti į kitas šalis, kad tik jų vaikai galėtų pabendrauti su delfinais, atsiranda ir tokios terapijos priešininkų.
Visuomeninė organizacija asociacija „Už gyvūnų teises“, vienijanti gyvūnų teises palaikančius bendraminčius ir aktyvistus, bando prieš delfinų terapiją nukreipti visuomenę.
Ką tik baigėsi asociacijos paskelbtas vaikų piešinių konkursas apie delfinus laisvėje, taip siekiant pasipriešinti delfinų terapijos centro įkūrimui. Konkursas skirtas sveikiems vaikams, nes autistai ar cerbraliniu paralyžiumi sergantys vaikai vargu ar piešiniais galės perteikti savo įspūdžius po terapijos.
Mūsų delfinai jau gimę delfinariume. Pasaulyje yra bandyta paleisti delfinus, bet tie bandymai baigėsi nesėkme, tai tas pats, kas į gatvę išmesti namuose augusį kačiuką, – sako delfinų trenerė V.Kazlauskienė.
„Neetiška ir negražu sveikų vaikų rankomis kovoti su sergančiais vaikais, bet šiems gyvūnų globėjais pasivadinusiais žmonėms etika apskritai svetima. Pavyzdžiui, jie pasiėmė mūsų darbuotojo veterinarinės medicinos daktaro Žilvino Kleivos disertaciją apie delfinų sveikatą ir, iškraipę kontekstą, operuoja ta informacija net nenurodydami šaltinio“, – pasakoja N.Puteikienė.
Asociacija savo tinkalapyje tikina, kad delfinai neturi jokių gydomųjų galių. „Iš tikrųjų tai nėra veiksminga neįgalių ar sunkiai sergančių vaikų ir suaugusių žmonių gydymo priemonė. Atlikti tyrimai veinareikšmiai teigia, jog sėkmingai gydyti gali ir domestifikuoti gyvūnai – katės, šunys, arkliai. Skirtumas tik tas, kad prijaukintiems gyvūnams bendravimas su žmonėmis teikia džiaugsmą, tad gaunama abipusė nauda. Tuo metu delfinams tokios terapijos kelia stresą, kuris kelia pavojų abejoms terapijos dalyvių pusėms“, – tikinama asociacijos tinklalapyje.
Tačiau kovotojai už gyvūnų teises besąlygiškai įsitikinę, kad visi delfinai turi būti paleisti į laisvę. „Mūsų delfinai jau gimę delfinariume. Pasaulyje yra bandyta paleisti delfinus, bet tie bandymai baigėsi nesėkme, tai tas pats, kas į gatvę išmesti namuose augusį kačiuką“, – sako delfinų trenerė V.Kazlauskienė.
