Šaltis pavojingas ir ilgakailiams
Skirtingų veislių augintiniai nevienodai reaguoja ir į šaltį – tai priklauso nuo kailio storio, įmitimo, aktyvumo ar net sveikatos būklės. Ilgo plauko šunys, nors yra atsparesni šalčiui, taip pat jautrūs žemai temperatūrai, o trumpaplaukiai šunys savo kailiu dar greičiau pajunta minusinę oro temperatūrą, todėl būtina turėti gyvūnui specialų paltuką ar megztuką.
„Augintinio žieminė apranga turėtų būti su aukšta apykakle, drabužis būtinai turi dengti visą kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią. Vis dėlto, jeigu augintinis aprengtas stresuoja, per prievartą jo vedžioti nederėtų – tokiu atveju geriau sutrumpinti pasivaikščiojimo laiką“, – teigia bendrovės „Grinda“ administruojamų Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarė Agnė Stasiūnienė.
Kai oro temperatūra krinta žemiau nulio, ypač kruopščiai reikia prižiūrėti šunų pėdutes, todėl rekomenduojama nenukirpti plaukų pertekliaus, nes jis apsaugo nuo sniego ir druskų.
„Likus kelioms minutėms iki kelionės į lauką, letenėles rekomenduojame patepti specialiu tepalu – gyvūnams skirtu vašku ar apsauginiu balzamu. Specialias priemones, kurios apsaugos keturkojų pėdutes nuo druskų, galima įsigyti veterinarijos vaistinėse“, – pataria „Grindos“ specialistė. Grįžus po pasivaikščiojimo, ji rekomenduoja nuplauti ir nusausinti šuns letenas ir taip pašalinti susikaupusius nešvarumus ar druskas, po plovimo pėdutes patepti kremu, vazelinu ar žuvų taukais.
Kelionei automobiliu išskirtinių sąlygų nereikia, tačiau, kaip ir vasarą, keturkojo palikti vieno transporto priemonėje negalima. Verta į ilgesnę kelionę pasiimti pirmosios pagalbos vaistinėlę, antklodžių, rankšluosčių, šilto vandens ir dubenėlį.
Jeigu nutarėte pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, neskatinkite gyvūno staigių judesių, nes paslydus galimos rimtos traumos, – sakė A.Stasiūnienė.
„Jeigu nutarėte pasivaikščioti ant užšalusių vandens telkinių, neskatinkite gyvūno staigių judesių, nes paslydus galimos rimtos traumos. Duobės ir grioviai žiemą būna taip pat užpustyti, todėl geriausia gyvūną vedžioti su pavadėliu, taip sumažinant traumų riziką“, – pastebi Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja.
Pirmoji pagalba sušalus
Nustatyti nušalimą vizualiai ir greitai – gana sudėtinga, nes nušalimo požymiai išryškėja tik per parą. Jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad augintinis nušalo kurią nors kūno vietą, nedelsdami neškite jį į patalpą ar automobilį. „Ant nušalusių vietų dėkite sudrėkintus drungname vandenyje tvarsčius ir keiskite juos kas kelias minutes. Šiukštu, nušalusių vietų šildyti tiesiogine šiluma negalima! Tai gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius“, – įspėja pašnekovė.
Ilgas buvimas šaltoje aplinkoje gali sukelti hipotermiją – būseną, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės, nei reikalinga palaikyti organizmo funkcionavimą. „Jei gyvūnas tampa vangus, dreba, sunkiai kvėpuoja – tikėtina, kad jam prasidėjo lengva hipotermijos forma. Sudėtingesniais atvejais gali išsiplėsti vyzdžiai, nesigirdėti širdies plakimo. Tokiu atveju augintinį būtina kuo greičiau sušildyti: neškite jį į šiltą patalpą, įsupkite į apklotą, aliuminio foliją, pridėkite šildomąją pūslę“, – pataria A.Stasiūnienė.
Kaip pasiruošti kelionei į svečias šalis?
Keliaujantiems į svečias šalis būtinas augintinio pasas. Kelionei besiruošiantis šuns savininkas turi kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinį pagal gyvenamąją vietą. Pateikiant prašymą reikia atsivesti ir savo keturkojį kelionės draugą, nes jį reikia identifikuoti ir nustatyti, ar išduodamas augintinio pasas yra skirtas būtent tam gyvūnui – augintinio pase numatyta vieta gyvūno vardui ir nuotraukai.
„Tačiau nuotrauka nėra privaloma“, – šypteli bendrovės „Grinda“ atstovė A.Stasiūnienė. Tik svarbu atkreipti dėmesį, kad vykstant į kai kurias šalis gyvūną reikia ne tik vakcinuoti, bet ir apdoroti nuo parazitų.
Beje, Vilniaus viešuoju transportu gyvūnai specialiose transportavimo dėžėse gali keliauti nemokamai. Jeigu tokios neturite, tai privaloma su savimi turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodomos skiepų žymos, gyvūnas turi būti su antsnukiu ir neilgesniu nei 0,5 m pavadėliu bei negali susirangyti ant sėdimos vietos.
