Gyvūnų prieglaudai „Pifas“ nuo 1999 metų vadovaujanti V.Vasiljeva pasakojo apie pirmą išgelbėtą šunį – gyvūnas buvo išmestas iš automobilio, jį teko ilgai gydyti, bet paskui jis kasdien grįždavo į tą vietą, kur jį išmetė buvę savininkai. Čia jis ir žuvo – šunį partrenkė automobilis. Tačiau gyvūno vardu buvo pavadinta pati prieglauda.
Pradėjo penkiese
Iš pradžių prieglaudoje dirbo pati Viktorija, jos vyras ir trys savanoriai, vėliau darbuotojų skaičius išaugo iki 34. Donecke padedant rėmėjams išdygo prieglaudos pastatas. Didysis atidarymas įvyko pernai lapkritį, šiltose patalpose apsigyveno per 600 šunų, iš viso planuota čia laikyti iki tūkstančio. Atrodytų, daug, bet Donecko vadovai tvirtino, kad mieste iš viso vaikštinėja apie 13 tūkst. beglobių keturkojų.
Tačiau šį pavasarį prasidėjęs karas viską pakeitė. Gegužę pultas Donecko oro uostas. „Pif“ darbuotojams šiaip ne taip pavyko iš ten išgelbėti oro uoste dirbusius šunis – tuos, kurie ieškodavo narkotikų ar sprogmenų. Per evakuaciją oro uosto darbuotojai nespėjo jų išgelbėti, tad gyvūnai tupėjo palikti narvuose, krutinami sprogmenų ir šūvių. Auksinis retriveris, aviganis, spanielis – visi pateko į prieglaudą.
„Pifo“ darbuotojams šiaip ne taip pavyko iš ten išgelbėti oro uoste dirbusius šunis – tuos, kurie ieškodavo narkotikų ar sprogmenų. Per evakuaciją oro uosto darbuotojai nespėjo jų išgelbėti, tad gyvūnai tupėjo palikti narvuose, krutinami sprogmenų ir šūvių. Auksinis retriveris, aviganis, spanielis – visi pateko į prieglaudą.
Žmonės tuomet padėjo gyvūnus saugiai išgabenti. Kaip sako Viktorija, padėjo šunims nepaisydami savo politinių pažiūrų.
Palieka išvažiuodami
Gegužę prasidėjo tikras skambučių antplūdis – žmonės, nusprendę sprukti iš miesto, skambino ir klausė, ar gali palikti savo šunis. Vėliau atvažiuodavo su savo augintiniais. Net ir mažų šuniukų kai kurie kartu imti nenorėjo, esą trūksta vietos – reikia paimti kuo daugiau daiktų.
Šiuo metu prieglaudoje gyvena apie 200 veislinių, kažkam kažkada brangiai kainavusių šunų – labradorų, aviganių, pitbulių.
Kaip pasakojo V.Vasiljeva, didelių šunų – Kaukazo aviganių, Maskvos sargybinių, mastifų – dažniausiai nepriimama, nes bijoma dėl darbuotojų ir mažesnių šunų saugumo. Bet dėl to dideli šunys atsiduria gatvėje ir laksto neprižiūrimi. Anot prieglaudos darbuotojų, dalis žmonių tikina, kad gyvūną palieka tik trumpam – grįš ir atsiims, bet vėliau paprastai net neskambina.
Konfliktas Ukrainoje namus palikti privertė jau apie pusę milijono gyventojų. Apie 260 tūkst. persikraustė į kitus šalies regionus, kiti – daugiausia į Rusiją. Nemažai šių žmonių augino šunis ar kates, bet jų kartu neišsivežė. Teisinasi, kad turint augintinį sunku susirasti butą nuomai ar išsivežti gyvūną į užsienį. Todėl paprasčiau šunį ar katę tiesiog palikti.
„Pif“ savanoriai gyvūnams mėgina ieškoti naujų namų ne tik Ukrainoje – Kijeve, Charkove, Mariupolyje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Čekijoje. „Šunys neturi nieko bendro su politika, jeigu galėčiau siųsčiau juos net į JAV ar Aziją, kad tik patektų pas gerus savininkus“, – tvirtina V.Vasiljeva.
Kijeve net susibūrė grupelė gyvūnų mylėtojų, kurie rūpinasi naujais namais gyvūnams iš zonos, kur Ukrainos pajėgos vykdo antiteroristinę operaciją.
Apsigyveno su gyvūnais
Tačiau pačioje prieglaudoje labai sumažėjo savanorių, o ir likusiems sunku pasiekti globojamus gyvūnus, nes po miestą judėti pavojinga.
Bet šunimis vis dar rūpinamasi, o pats pastatas kiek netikėtai tapo saugia slėptuve ir žmonėms – čia apsigyveno vienos savanorės mama, atvykusi iš Luhansko, kur situacija dar sudėtingesnė. Neretai po darbo valandų lieka ir vienas savanoris, per bombardavimus praradęs namus. Tad naktimis prieglaudoje visada yra žmonių, kurie apeina gyvūnus, nes šie bijo sprogimų, šūvių, todėl žmogaus artumas juos šiek tiek ramina.
Nors toje Donecko dalyje, kur yra gyvūnų prieglauda yra gana ramu, neseniai netoliese kažkas sprogo – darbuotojai nežino, ar tai buvo bomba, ar raketa. Tačiau šunys po to kaukė kelias savaites, o viena kalytė gavo širdies smūgį.
Beliko tik apie 200 šunų, jie badauja, o kartu su jais ir buvusi cirko artistė, meškutė Miša. Per apšaudymus ji įšoka į vonią, kurioje anksčiau mėgo maudytis, galvas užsidengia letenomis.
Jeigu leistų sąlygos, „Pifas“ priimtų ir kates, kurias paprastai šeimininkai tiesiog išmeta į gatvę. Bet ir čia joms vietos nėra, nes pastatas katėms nepritaikytas.
Stengiamasi bent savo tinklalapyje arba socialiniuose tinkluose skelbti kačių nuotraukas, ieškoti jiems naujų namų. Dažniausiai tai veislinės katės, pripratusios prie priežiūros, gero ėdalo, o dabar išsigandusios ir apleistos.
Badauja ir meška
Dar prastesnė situacija netoli Donecko esančioje Jasynuvatoje. Čia įkurta didžiausia Europoje gyvūnų prieglauda, joje gyveno net 4 tūkst. šunų. Ši vieta įamžinta net Guinnesso rekordų knygoje. Dabar miestelis yra beveik nušluotas nuo žemės paviršiaus, žmonės išleido iš narvų šunis,kurie išsibėgiojo po apylinkes.
Beliko tik apie 200 šunų, jie badauja, o kartu su jais ir buvusi cirko artistė, meškutė Miša. Per apšaudymus ji įšoka į vonią, kurioje anksčiau mėgo maudytis, galvą užsidengia letenomis.
Panaši situacija ir kitose šiame regione įsikūrusiose gyvūnų prieglaudose. Trūksta maisto gyvūnams, nėra kaip jo atgabenti, žmonės bijo savanoriauti.
„Gal tai skamba banaliai, bet taip yra: karo metu pamatai, koks yra iš tikrųjų žmogus. Reikia kiekvienoje situacijoje elgtis deramai“, – kalbėjo V.Vasiljeva, primindama, kad gyvūnai bejėgiai pasirūpinti savimi, tad jiems net ir karo metu belieka žmonių pagalba.
