Katės atrodė klaikiai, mažųjų kačiukų snukučiai buvo aplipę pūlių luobu. Beveik visi paaugliukai turėjo po vieną akytę, kita išpūliavusi ir nebematanti, dehidratavę, išsekę, viduriuojantys. Mažiukai gulėjo prisiglaudę vienas prie kito krūvelėje ant nudriskusios, išmatomis ir šlapimu dvokiančios lovos tarp smirdinčių skudurų.
Atliekant gelbėjimo darbus, perimant nukankintus gyvūnus ir stengiantis jiems padėti, buto savininkė, apie 70 m. amžiaus pilietė, visą laiką atvirai tyčiojosi, užgauliojo gyvūnų globėjus, komentavo jų veiksmus ir ragino kates palikti, kad „pas ją gyventų natūraliai“.
Gyvūnų gelbėtojus ji šiurpino pasakojimais, kaip eksperimentuoja su gyvūnais, leidžia jiems veistis, nes „juos myli“, kaip juos galabija pati, kai kačiukai sulaukia 4 mėnesių amžiaus: „Savo rankomis palydžiu į kačių rojų“. Visą laiką savininkė teigė, kad tai normalu, kad ji sudarė „natūralias sąlygas“, kad specialiai tam tikslui nesterilizavo ir nekastravo kačių, leisdama veistis, nes neva ji mylinti gyvūnus.
 |
| LGGD nuotr./Neprižiūrėtos ir ligotos katės vilnietės bute |
Į globėjų teiginius, kad negydymas, pagalbos sergančiam gyvūnui nesuteikimas, jų žudymas, abejingas stebėjimas gyvūnų agonijos, mažų kačiukų traiškymas (iš savininkės sūnaus pasakojimo gyvūnų globėjai sužinojo, kad neprimatanti jo motina užlipa ir sutraiško mažus kačiukus), antisanitarinės sąlygos, normalios visuomenės traktuojamos kaip itin žiaurus elgesys su gyvūnais, buto savininkė atvirai tyčiojosi ir kikeno.
Paklausus kuo maitinami gyvūnai, atsakė, kad bulvėmis, morkomis, atliekomis. Ant grindų gelbėtojai matė tik porą indelių su perrūgusiu pienu, vieno kambario kampuose stovėjo dvi sulūžusios kraiko dėžės su šlapime plaukiojančias laikraščiais. Visame bute tvyrojo baisus dvokas, ant grindų šlapimas, išmatos.
Kartu gyvenantis buto savininkės sūnus pasakojo, kad motina pradėjo kankinti gyvūnus prieš trejus metus. Prieš porą metų jis bandė su tuo kovoti, tačiau paklausus, kokiais būdais, nušiurpino atsakydamas, kad kates išmetė pro aštunto aukšto buto langus. Paklausus, kaip jis vertina savo ir motinos veiksmus, tik trūkčiojo pečiais atsakydamas, kad gyvenime būna ir taip.
Gyvūnų gelbėtojams pavyko perimti visus 18 jauniklių, tačiau kiek iš jų išgyvens praėję kankinimų mėsmalę, sunku atsakyti. Bute dar liko 18 suaugusių kačių, kurias reikės gydyti, sterilizuoti ir joms ieškotin normalių namų. Pasak gyvūnų gelbėtojų, didžiausia problema – gyvūnų namų paieška po sterilizacijų, nes gražinti kates į nestabilios psichikos sadistės rankas jų jokiu būdu negalima. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gyvūnų globėjai jau kreipėsi į policiją, prašydami iškelti baudžiamąją bylą trejus metus kankinusiai ir luošinančiai gyvūnus pilietei bei uždrausti ateityje jai laikyti gyvūnus.
LGGD Vilniaus skyriaus ir VšĮ „Rainiukas“ atstovai kreipiasi į visus žmones, turinčius galimybę priglausti nors kelias sterilizuotas kates. Galbūt turite sodybas, o galbūt galite atverti savo namų duris pragarą išgyvenusiems gyvūnams, kad jie galėtų pajusti tikrą rūpestį ir globą normalių, atjaučiančių, mylinčių žmonių namuose.
Gyvūnų gelbėtojai labai prašo visų nelikti abejingiems mažųjų skausmui. Padėkite, priglauskite arba išgyvenusį ir išgydytą mažylį, arba suaugusią sterilizuotą katę ar kastruotą katinėlį.
Taip pat labai prašoma paramos katinukų mažylių gydymui, nes tokiam dideliam kiekiui gyvūnų savarankiškai padėti gyvūnų globėjai negali. Aukoti išgelbėtų gyvūnų gydymui galima šiais rekvizitais:
Pavadinimas: Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
Adresas: S.Stanevičiaus g. 45–23, LT-07115
Įstaigos kodas: 125535218
Sąskaitos nr.: LT047300010002464463 („Swedbank“)
Banko kodas: 73000
SWIFT kodas: BIC-HABALT22
arba
Sąskaitos nr.: LT467044060000907966 (SEB bankas)
Banko kodas: 70440
Gyvūnų gelbėtojai labai laukia bet kokios pagalbos. Dėl katinėlių priglaudimo skambinkite telefonais 8 653 54521, 8 652 44093 arba 8 615 58898.
