„Esu pasipiktinusi Užliedžiuose įsikūrusia šunų prieglauda. Jie sakosi esantys vargšai, šuniukai neturi ko ėsti. Prašo paaukoti. Nupirkau turguje kauliukų su mėsyte, atraižėlių, galvoju, padarysiu gerą darbą, nuvešiu vargšiukams. Juk taip šalta lauke.
Duris atidarė vyriškis. Pranešiau jam, kad atvežiau labdarai kauliukų. Gal reikia? O jis man atsakė, kad nereikia. Sakau, kaip tai nereikia, ar šuniukai nealkani? O jis dar kartą pabrėžė, kad tikrai nereikia. Likau nesupratusi. Gal jiems tik pinigų į kišenę reikia, o ne maisto beglobiams?“ – tikino moteris.
Pagalbą maistu ji bandė suteikti jau antrą kartą. Vasarą į Užliedžius gabeno kiaulių odelių – „Nuaro“ darbuotojai nepriėmė, nes, neva tai, neturėjo kur laikyti.
„Galėjo iškart suduoti, juk neatvežėm pusės tonos. Šįkart kauliukų nugabenau 10 kg. Kur padėjau, kai nepriėmė? Nuvežiau kitam šuneliui, kuris pririštas laukuose saugo angarą. Šeimininkai sumaitins. Gaila išmesti“, – patikino skundo autorė.
„Nuaro“ administratorė Eglė Mulevičiūtė paaiškino, jog pagalba maistu prieglaudai itin naudinga, tačiau ne bet kokį maistą įstaiga gali priimti.
„Žalios, turguje pirktos mėsos negalime priimti, nes neaiški jos kilmė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra uždraudusi mums tai daryti. Nebent žmonės mums pristatytų ir čekį. Jei žuvis, kaulai, mėsa yra pirkti prekybcentryje, matosi galiojimo laikas, – tinka. Tiesiog saugome savo gyvūnų sveikatą“, – paaiškino E.Mulevičiūtė.
Pasak jos, būta ir tokių atvejų, kai tokiu būdu išimta iš apyvartos mėsa atsikrato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nubausti turgaus prekeiviai.
„Juk taip atsikratyti produktais pigiau nei juos utilizuoti. Atvežė kartą net iš Jonavos. Randame dažnai paliktų lauknešėlių šalia durų. Tiesiog turime ir savo vidaus taisykles. O šiaip esame labai dėkingi žmonėms už paramą maistu“, – patikino „Nuaro“ atstovė.
