Įtariama jo augintinio nužudymu kaimynė Dana gyvena toje pačioje gatvėje, už 100 metrų. Anksčiau vyras, kaip pats tikina, su ja problemų nėra turėjęs. Anaiptol, ne kartą ištiesė jai pagalbos ranką.
„Esu jos anūką į ligoninę vežęs. Net nežinau, kas tai moteriškei galėjo užplaukti“, – susimąstė Aloyzas.
Pasak jo, atėjusi į jo namus pirmadienį, Dana pareiškė: „Eik, žiūrėk, tavo šuo nuskandintas“.
Aloyzas puolė į kaimynės kiemą ir išvydo kraupų reginį: kibire, kuris stovėdavo po nutekamuoju vandens vamzdžiu, iki pusės įmerktas gulėjo jo negyvas mylimas Dikis. Dana atsisėdo ant suoliuko ir užsirūkė. Lyg niekur nieko.
Kaip Dikį reikėjo išlaikyti, panardintą tokiame mažame gylyje? Kiek jis laiko turėjo kankintis? Nors, gali būti, kad jį prieš tai pasmaugė, o po to nuskandino.
„Labai blogai pasijutau. Kaip Dikį reikėjo išlaikyti, panardintą tokiame mažame gylyje? Kiek jis laiko turėjo kankintis? Nors, gali būti, kad jį prieš tai pasmaugė, o po to nuskandino“, – spėjo Aloyzas.
Pasak jo, kaimynė neprisipažįsta, jog šunį nužudė. Su ja sunku buvo susikalbėti, nes moteris buvo išgėrusi. Tačiau, vyro teigimu, ji arba žino, kas tai padarė, bet nesako, arba pati prie to prisidėjo. Dana, jo teigimu, gyvena viena.
„Šeštadienį ji buvo atėjusi į mano namus. Atnešė rankose Dikį. Ne vienas žmogus girdėjo, kaip ji pagrasino jį nušausianti. O dabar štai randamas mano šuo jos kieme. Kas gi kitas galėjo taip pasielgti?“ – teigė Aloyzas.
Paklaustas, ar tuomet patikėjo jos grasinimais, jis patikino, jog tikrai ne. Su Dana nebuvo iki tol konfliktavęs. O ir Dikis per šešerius metus niekam nebuvo košės priviręs. Išbėgdavo iš kiemo, pusvalandį pabėgiodavo ir grįždavo. Nė vienas iš kaimynų juo nesiskundė. Nesulaukta nė vieno perspėjimo. Kaimynų vaikai šunį šaukdavo vardu. Visi žinojo, kieno jis.
„Dana augina namuose kalytę. Pati ji savo augintinę neretai paleisdavo pasilakstyti. Kartais ta kalytė su Dikiu susitikdavo. Džiaugdavosi.
Gaila šuniuko. Padovanojo man jį Telšių rajone gyvenančių tėvų kaimynai. Tikras žemaitukas buvo. Geras šuo. Retai lodavo, nebent koks žmogus imdavo vaikyti jį. Nepiktas toks“, – liūdnai nutęsė Aloyzas.
Augintinį jis palaidojo netoli namų esančiame miškelyje. Netrukus žada įsigyti kitą šuniuką. Gyvasties namuose ypač trūksta po to, kai šių metų balandžio 2 d. jis palaidojo ir mylimą moterį.
„Kristinai buvo vos 40 metų. Leukemija. Vėžys suvalgė ją per tris mėnesius. Sausį kreipėmės į gydytojus dėl paprasto karščiavimo. Ir štai kuo viskas baigėsi. Likau vienas su dviem katėmis“, – graudinosi 45-erių metų vyras.
Paklaustas, kaip toliau seksis gyventi šalia moters, kuri galimai atliko egzekuciją jos mylimam augintiniui, Aloyzas pabrėžė, jog pagarbos jai nelikę nė kruopelės.
Šiuo žiauriu poelgiu su šunimi susidomėjo ir Kauno apskrities VPK – pradėjo tirti įvykio aplinkybes. Atkasti Dikio palaikai išvežti skrodimui. Bandyta apklausti įtariamąją, tačiau ši policijos pareigūnų neįsileido, nors namuose tuo metu buvo.
Apklausti šalia gyvenantys žmonės tikino, bijantys savo kaimynės.
„Ji neadekvati. Neprognozuojama. Dažnai mums grasina. Tuose namuose neretai girtuokliaujama“, – vienas per kitą kalbėjo artimiausi Danos kaimynai.
Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 310 str., dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
