Vienas iš jų – žinomas gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius.
Toliau pateikiamas paties S. Paltanavičiaus pasakojimas:
Šeštadienį oras jau dvelkė tikru pavasariu, giedojo paukščiai, traukė žąsų pulkai ir šlaituose prie Vilniaus mėlynavo žibutės. O iš Gyvūnų globėjų asociacijos sulaukiau pranešimo apie Rūdninkų girioje kilpoje pakliuvusią lūšį. Laukti nebuvo kada – teko skubėti į pagalbą.
Giliai miške, išdraskiusi nagais sniegą ir baltą beržo kamieną, kamavosi kilpon pakliuvusi maždaug 9–10 mėnesių amžiaus lūšies patelė. Žvėriui tvirta plieninė kilpa veržė kaklą, jam kvėpuoti buvo labai sunku.
Paskubomis surinkome geranoriškų žmonių grupę. Kitų priemonių nebuvo, tad iškirtus dvišakes „ragotines“ turėjome įtaisus žvėriui prispausti prie sniego ir laikyti, kol bus nukirpta kilpa.
Nors ir sunkiai kvėpuodama, lūšis buvo pasiruošusi gintis. Tik penki vyrai ją atsargiai, kad nesužalotų, prispaudė prie sniego. Kilpa buvo labai tvirta, lanksti, ją pavyko įveikti kirviu. Lūšis ne iš karto suprato, kad jau yra laisva. Ji sunkiai kvėpavo, o po dešimties minučių dideliais šuoliais pasileido girios tankmėn. Būtų gerai, kad jai tokios nelaimės daugiau niekada netektų patirti.
Nelaimės vietoje liko pilkojo kiškio liekanos – matyt, lūšis nešėsi savo grobį ir su juo pakliuvo kilpon. Dabar lūšis turėtų būti jau toli nuo šios vietos.
Labai norisi padėkoti tiems žmonėms, kurie dalyvavo lūšies gelbėjimo operacijoje – Rūdninkų girininkui R. Bojarinui, gamtininkui Z. Pakarkliui, Z. Milevski ir E. Koženevski. Toks darbas – didelė dovana gamtai. Manau – ir mums visiems.
