Klaipėdos zoologijos sode, kuris vos prieš keletą dienų pagaliau gavo leidimą įkurti zoologijos sodą, – apie pusę šimto egzotinių gyvūnų ir paukščių. Vasaras augintiniai leidžia atviruose voljeruose, o žiemą keliauja į dengtas pastoges.
Tačiau, pasak zoologijos sodo savininko Edvardo Legecko, tokie gyvūnai kaip liūtai, tigrai, gepardai ar jaguarai lietuviškas žiemas pakelia nesunkiai. Net ir spaudžiant 10 ar net 20 laipsnių šaltukui, jie ramiai vaikštinėja lauke. Tiesa, E. Legeckas pastebi, kad iš egzotinių kraštų atkeliavę gyvūnai prie mūsų žiemų adaptuojasi ne iš karto.
„Pavyzdžiui, jaguarai iš pradžių žiemą tikrai nėjo į lauką. Praėjus 2–3 metams, jie šaltu metu lauke praleidžia kokius du trečdalius laiko. Jaguarai eina pasišildyti į vidų prieš rytą – kai būna šalčiausias laikas“, – pasakoja E. Legeckas.
Liūtai, tigrai, gepardai ar jaguarai lietuviškas žiemas pakelia nesunkiai. Net ir spaudžiant 10 ar net 20 laipsnių šaltukui.
Klaipėdos zoologijos sodo savininkas sako, kad šie gyvūnai nesunkiai pakelia iki 2–3 savaičių trunkančius šalčius, o ilgesni periodai gyvūnus jau vargina. Gelbsti tai, kad prie jūros klimatas dažnai keičiasi ir šaltį greitai išstumia šilti orai.
Spaudžiant šaltukui, pasak E. Legecko, liūtai, tigrai ar gepardai mažiau juda ir daugiau sėdi. O maisto šaltuoju sezonu suvalgo gerokai daugiau.
„Vasarą gyvūnai suėda 4–5 kg, o rudeniop – 9–10 kg.“, – skirtumus nusako E. Legeckas.
Žiemą šie egzotiniai gyvūnai priauga daugiau svorio, nuo šalčio juos gelbsti ir kailis. Tuo metu veterinarijos specialistai įspėja, kad naminių gyvūnų bei gyvulių, spaudžiant 10 laipsnių šaltukui, vien tik kailis jau nebepadeda. Todėl rekomenduojama sutrumpinti pasivaikščiojimus lauke iki 10–15 minučių, o augintiniams, gyvenantiems lauke, patariama paruošti pastogę su šiltu guoliu. Per šalčius gyvūnas taip pat turi turėti ir pakankamai sotaus maisto.