Antradienį keturi baltieji liūtai – trys patelės ir patinas, greitai gavęs Liudviko vardą – išleisti į erdvų, beveik 1000 kv. metrų ploto voljerą Klaipėdos zoologijos sode.
Beveik po 13 valandų trukusios kelionės iš Čekijos zoologijos sodo plėšrūnai penkias dienas praleido uždarose patalpose. Stebėta, kaip gyvūnai jaučiasi po kelionės, ar valgo tinkamai, ar tuštinasi.
Antradienį gyvūnai išleisti į erdvų kiemą.
Pirmosios išdidžiai išėjo patelės. Jos atidžiai išanalizavo teritoriją, pro šalį vis krepštelėdamos viena kitą. Ilgakartis patinas ilgai tupėjo viduje ant suolo ir nelabai reagavo į raginimus eiti į lauką, pasidžiaugti saule. Nusižiovavęs jis tik dairėsi pro langą. Gerokai vėliau, paskutinis, Liudvikas išėjo į lauką ir kaip tikras teritorijos valdovas apėjo kiemą, paskanavo krūmokšnių lapų.
Kaip teigė Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas, liūtų elgesys – nė kiek nesiskiria nuo kitų gyvūnų šeimyninių ypatumų.
„Čia renkasi vyrai. Netrukus turėtų atsirasti hierarchija – kuri patelė bus pirmoji, kuri – antroji, o kuri – trečioji. Kol kas ir jos pačios konkuruoja tarpusavyje dėl teritorijos, įtakos“, – teigė pašnekovas.
Į Lietuvą atgabenti liūtai yra 2–4 metų. Kitąmet, viliamasi, jie jau galės poruotis.
Baltieji liūtai, priešingai nei baltieji tigrai, gamtoje atsirado natūraliai. Jie nėra albinosai, gyvena Pietų Afrikoje. Laisvėje jų yra vos keli šimtai.
„Būna ir dar šviesesnių, nei turime mes. Įdomu į juos pasižiūrėti, nes skiriasi nuo įprastų liūtų ne tik spalva. Jų kūno struktūra yra kitokia, jie aukštesni, jų galvos forma kitokia“, – vardijo E.Legeckas.
Tačiau laisvėje jiems išgyventi – nelengva. Šviesi spalva neleidžia plėšrūnams tinkamai pasislėpti.
Klaipėdos zoologijos sodas, iš Prahos parsigabenęs keturis liūtus, čekams išvežė keturias baltųjų tigrų pateles.
„Įvyko gana įprasti mainai tarp zoologijos sodų. Jiems labai reikėjo baltųjų tigrų, o baltieji liūtai mums – egzotika, nes tokių neturi nei latviai, nei estai“, – pasakojo E.Legeckas.
