„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kova su varnomis – bergždžia

Tvarkdariai, prieš Velykas Panevėžio parke išardę 75 varnų lizdus, po švenčių rado juos vėl susuktus iš naujo.
Varna
Varna / Sauliaus Žiūros/BFL nuotr.

Panevėžys vėl kariauja su varnomis. Nors pripažįstama, kad dešimtmečius trunkanti kova nesėkminga, miestiečių skundais dėl varnų keliamo triukšmo ir nepaliaujamo teršimo užversta savivaldybės administracija kaskart nepagaili pinigų beprasmėms pastangoms finansuoti.

Beveik visas vakarinis Panevėžio mikrorajonas iškilęs šalia varnų okupuoto kultūros ir poilsio parko. Daugiabučių gyventojai dejuoja, kad pavasarį nebegali įžengti į parką. Namie žmonės esą taip pat negalintys būti, nes juos iš proto varo trečią valandą ryto prasidedantis ir iki saulėlydžio trunkantis varnų krankimas.

„Kova su varnomis – sudėtingas reikalas“, – įsitikinęs šį darbą organizuojantis savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius. Jis LŽ teigė, kad prieš pat Velykas buvo išardyti 75 beržų viršūnėse esantys varnų lizdai. Tačiau jau vakar lizdų ardytojai rado juos tose pačiose vietose susuktus iš naujo.

Panevėžio savivaldybė kovai su varnomis šiemet skyrė 4 tūkst. litų – perpus mažiau nei praėjusiais metais.Panevėžio savivaldybė kovai su varnomis šiemet skyrė 4 tūkst. litų – perpus mažiau nei praėjusiais metais. Pernai varnų lizdai ardyti vidurvasarį, šiemet – pavasarį. Šis metas pasirinktas tikintis, kad išardžius lizdus, kol juose dar nepadėti kiaušiniai, varnos išsigąs ir lizdus susisuks kitur.

Nemažai kovos su varnomis patirties turi Biržų rajono Vabalninko seniūnija. „Ko tik nedarėme, kad išgyvendintume varnas iš savo parko beržų! Jas šaudėme, purškėme vandeniu, ardėme lizdus. Tačiau visas mūsų darbas perniek“, – antradienį LŽ guodėsi Vabalninko seniūnas Stepas Gudas. Jis neišbandė tik prietaiso, kuris skleidžia specialų garsą ir taip atbaido varnas. „Apie prietaisą man buvo užsiminta, net jo kainą sužinojau – 6 tūkst. litų. Tačiau išsiaiškinau, kad jis nepatikimas, nes trumpai galioja“, – teigė S.Gudas.

Kad prietaisas, kuriuo baidomi paukščiai, nėra itin patikimas, LŽ patvirtino ir Vilniaus arkikatedros klebonas Robertas Šalaševičius. Jo žiniomis, arkikatedra prieš kurį laiką buvo įsigijusi įtaisą, kuriuo baidyti balandžiai. Tačiau jis netrukus sugedo.

LŽ kalbintas Vilniaus oro uosto technikos direktorius Darius Okunevičius pabrėžė, kad sparnuočius iš oro uosto teritorijos mėginama baidyti naudojant lazerius, garsinę pirotechniką, bioakustines priemones ir ultragarsines sistemas. Šios įrangos eksploatacijai oro uostas per metus išleidžia 20 tūkst. litų. Anot D.Okunevičiaus, paukščiai prie kurios nors vienos jiems baidyti skirtos priemonės greitai prisitaiko, tad norint pasiekti rezultatų reikia naudoti jas visas. Tai ir brangu, ir sudėtinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs