Vengrų Mangalica veislės kiaulių nė su kuo nesumaišysi dėl garbanoto kailio, kuris vasarą šiek tiek nusišeria, o žiemą šiems gyvūnams padeda ištverti iki 30 laipsnių šaltį.
„Todėl jų ir nebijome laikyti vėsioje pašiūrėje – šios kiaulės labai ištvermingos, atsparios ligoms, nereiklios pašarui. Sužavėjo tai, kad vengrų Mangalica veislės kiaulių mėsa yra vertingesnė negu mums įprastų kiaulių, gero skonio, tinka vytinti“, – priežastis, nulėmusias sprendimą įsigyti neįprastą pirkinį, išvardino K.Stončius, kuris iš pradžių dar svarstė, ar neįsigijus vietnamietiškų kiaulaičių.
Todėl jų ir nebijome laikyti vėsioje pašiūrėje – šios kiaulės labai ištvermingos, atsparios ligoms, nereiklios pašarui. Sužavėjo tai, kad vengrų Mangalica veislės kiaulių mėsa yra vertingesnė negu mums įprastų kiaulių, gero skonio, tinka vytinti. Pasakojo K.Stončius.
Naujuosius savo augintinius K.Stončius sakė šeriantis įprastai – duoda kombinuotųjų pašarų, daržovių. Šis darbas patikėtas žmonai Onutei, kuri prisipažino kiaulių nemėgstanti ir niekada nemėgusi, bet įsileisti į tvartą vengrų Mangalica veislės kiaules sutiko, kai vyras pažadėjo pavasarį nupirkti Anglo-Nubian veislės ožkytę. „Pagal veislės apibūdinimą, šios ožkos labai nereiklios pašarui, todėl jas patogu auginti“, – teigė O.Stončienė, su nekantrumu laukianti pavasario.
Ir vengrų Mangalica kiaules, ir Anglo-Nubian veislės ožką O. ir K. Stončiai nusižiūrėjo pas širvintiškį ūkininką Algį Ušacką, mėgėją auginti mūsų ūkiams neįprastus gyvūnus. Daug keliaujantis po Europą ūkininkas domisi naujovėmis ir bando jas pritaikyti Lietuvoje. „Pas jį galima įsigyti įdomių veislių avių, ožkų, kiaulių, šunų, galvijų, o įsigijus – gauti patarimų, kaip prižiūrėti vieną ar kitą gyvūną“, – sakė padvariškiai sutuoktiniai.
Vieni vengrų Mangalica veislės kiaules perka dėl gero skonio mėsos, kiti – kaip egzotiškus kolekcinius gyvūnus, papuošiančius sodybas.
K.Stončius teigė, jog pabandysiąs savo ūkyje įveisti daugiau vengrų Mangalica kiaulių, kurių dalį parduotų, o vieną – antrą būtų galima paauginti ir mėsai.
„Nors kiaulės dar nesubrendusios – Mangalica veislės kiaules kergti galima ne anksčiau kaip 7 mėnesių, – jau yra bičiulių, kurie norėtų įsigyti šios veislės kiaulių, – apie tai, jog žmonės domisi naujovėmis, kalbėjo K.Stončius. – Bandysime auginti ir mėsai: yra duomenų, jog pasaulio rekordas – iki 500 kg užauginta Mangalica kiaulė, bet namų ūkio sąlygomis, be abejonės, kiaulės pjaunamos gerokai mažesnės – iki 150 ar 200 kg“.
Tačiau verslininkas pripažino: Mangalica veislės kiaulių įsigijo labiau dėl gyvenimo įvairovės, noro kažką veikti, o ne dėl naudos.
Faktai apie Mangalica kiaules:
Mangalica veislės kiaulės visiškai nereiklios pašarui, tad jas galima pigiai išmaitinti: kiaulės ėda įvairias išspaudas, sėlenas, giles, kaštonus, moliūgų žieves, burokus, žolę, šaknis, piktžoles. Pajutusios ateinant šalčiams, jos rausiasi sau slėptuves, vadinamąsias šachtas, guolį susukdamos iš įvairių augalų atliekų. Vasarą, kad nepersikaitintų, Mangalica kiaulės voliojasi purve.
Vengrų Mangalica veislės kiaulės buvo išveistos 1833 m. vengrų erchercogo Jozefo sumanymu. Iki 1950 m. ši kiaulių veislė Vengrijoje buvo pati populiariausia. Yra kelių tipų Mangalica kiaulės: rudai rausvos, baltos ir mišrios. Baltos sudaro 80 proc. šios veislės atstovų.
Mangalica kiaulių lašiniai – vieni vertingiausių ir garsiausių visame pasaulyje, šių kiaulių mėsa dažniausiai yra vytinama, ir taip atsiskleidžia jai būdingas aromatas bei skonis.
„Garbanotosios“ kiaulės, kaip jas dar vadindavo vietos valstiečiai, turi ukrainietiškų šaknų: iki II Pasaulinio karo Užkarpatėje jas veisė etniniai vengrai. Kiaules ganydavo laukuose, kaip avis arba karves. Po karo kiaulės buvo masiškai išpjautos, ir veislė išliko tik Vengrijoje bei Rumunijoje.
Vengrijoje ir dabar dar ganomos iš viso kaimo į bandą sugintos kiaulės. Pastebėta, kad Mangalica kiaulės labai gerai įsimena kelią.
