Kurtiniai gana reiklūs laikymo nelaisvėje sąlygoms. Perimant geriausią Vyslos miškų urėdijos veislyno (Lenkija) patirtį stengtasi, kad lepūs paukščiai puikiai jaustųsi ir Lietuvoje. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistams tai buvo nauja patirtis. Teko papildomai rekonstruoti kurtinių voljerą, gerinant jo konstrukciją, kad tik sparnuotiesiems svečiams būtų sudarytos tinkamos sąlygos veistis. Tam buvo panaudotos projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ lėšos.
Kaip pasakojo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris, po užsitęsusios sniegingos žiemos nekantriai laukta kurtinių tuoktuvių laikotarpio. Dažnai jauni paukščiai pirmą pavasarį dar nesiveisia, nes būna nepakankami subrendę. Todėl nudžiugino viena iš trijų patelių, kuri ne tik sudėjo kiaušinius, bet ir pati juos sėkmingai perėjo. Penki kurtinių jaunikliai jau sulaukė mėnesio amžiaus ir pasiekė maždaug trečdalį patelės ūgio. Sparčiai augančių paukščiukų pūkus beveik pakeitė plunksnos. Kurtiniukai vikriai bėgioja po voljerą, gaudo čia įskridusius vabzdžius, gerai skraido ir net pačiomis kaitriausiomis dienomis mėgaujasi saulėkaita.
 |
| Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr./Jaunieji kurtiniukai |
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo Nerijaus Žitkevičiaus, kurtinių veislynas Viešvilės gamtinio rezervato teritorijoje buvo įkurtas šių retų ir saugomų paukščių apsaugos tikslu. Buvo pastatytas modernus pastatas su paukščių perinimui reikalingomis patalpomis bei technika, įrengti voljerai. Taip pat įsigytas specialus voljeras, skirtas paukščiams aklimatizuoti gamtoje, t. y. palaikyti tam tikrą laiką prieš paleidžiant į laisvę. Šiame veislyne išauginti kurtiniai bus išleisti į Karšuvos girią.
Kurtinys (lot. Tetrao urogallus) – vienas rečiausių Lietuvos paukščių. Jo uodega apvali, sparnai platūs, kojos apaugusios plunksnomis. Krūtinė žvilga žalsvu ar melsvu atspalviu. Smakro plunksnos ilgesnės už kitas galvos plunksnas, todėl, kai paukštis jas pašiaušia, atrodo lyg su barzda. Virš akių – nedidelės odinės raudonos spalvos dėmės, vadinamos papuošalais. Patelė – daug smulkesnė už patiną, tamsiai ruda su baltomis ir gelsvai rudomis dėmėmis. Jaunikliai iki pirmojo šėrimosi panašūs į pateles.
Pavasarį senuose pušynuose, prie aukštapelkių vyksta kurtinių tuoktuvės. Kai kurtinys gieda meilės giesmę, jis tarsi apkursta. Kurtinių apsaugai draudžiama keisti tuoktuvių aplinką. Būtina kurtinio populiacijos palaikymo priemonė – jų veisimas nelaisvėje ir išleidimas į laisvę.
