Lūšį sutikti ne tik mieste, bet ir iš viso Lietuvoje nėra jau toks dažnas atvejis – tai gana retas gyvūnas, nykstantis. Tačiau vilnietė su juo susidūrė visiškai netoli gyvenamųjų daugiabučių Pilaitėje. Kaip prisipažino, gerokai išsigando – ne tiek dėl savęs, kiek dėl vedžioto šuns, nes lūšis buvo sumedžiojusi stirną.
Laukinukų pataria neliesti
Kaip 15min pasakojo VšĮ „Lesė“ padalinio, besirūpinančio laukiniais gyvūnais, „Laukinė Lesė“ vadovė Lolita Grėblikienė, ruduo nėra tas metas, kai į miestus atklysta daugiausia laukinių gyvūnų. Bent jau – ne tas metas, kai daugiausia jų susižaloja ir jiems prireikia pagalbos. Būtent į šią įstaigą gali kreiptis visi, kurie randa sužeistą gyvūną ar našlaitį jauniklį. Tiesa, „Laukinė Lesė“ visų pirma ragina žmones ne griebti ir „gelbėti“ laukinį gyvūną, o paskambinti ir pasikonsultuoti. Gali paaiškėti, kad pagalbos nereikia – kur kas naudingiau bus palikti gyvūną ramybėje.
Intensyviausias sezonas, kai daugiausia gyvūnų vienaip ar kitaip nukenčia ir jiems reikia pagalbos, yra pavasaris. Paskui – kai paukščiai pradeda mokytis skraidyti, bet uodegos dar per trumpos, kaip sako L.Grėblikienė, „todėl žmonės į kišenes susidėję namo tįsia“.
„Labai būna smagu, jeigu pataiko paskambinti, tada dar galim palikti gamtoj. Galiu pastebėti, kad dabar pakonsultavę telefonu labai daug grąžiname gyvūnų, jeigu žmogus laiku paskambina ir pagal situaciją išsiaiškiname, kas ten vyksta“, – kalbėjo L.Grėblikienė.
Prieglaudėlė – pilna
Šiuo metu „Laukinės Lesės“ prieglaudėlė – pilna. Čia laiką leidžia varnos, kuosos, kėkštai, svilikai, lapė.
Vos prieš kelias savaites, kaip pasakojo L.Grėblikienė, į laisvę buvo išleisti paskutiniai zuikiai. „Kiekvieni metai kitokie, šiemet zuikių ir voverių metai“, – apie tai, kokių gyvūnų šiemet teko gelbėti ir gydyti daugiausia, sakė įstaigos vadovė.
Laukiniai gyvūnai prieglaudoje paprastai praleidžia ne dieną ar kelias, o ir po kelis mėnesius. Per tą laiką gyvūnai ne tik paauga, išgyja, bet ir turi vėl sulaukėti, kitaip nebūtų galima jų išleisti atgal į laisvę. „Negali paleisti, tarkim, zuikio, kol jis laiko tave mama ir lipa ant galvos. Matai, kada gali paleisti, kada jo akys atvirsta ir jis pradeda laukėti. Neleidžiame žmonių, nėra taip, kad rodytume jauniklius žmonėms, eina tik vienas pas juos. Būna situacijų, kai negali paleisti, turime įvairių situacijų. Tarkim, sparno trauma paukščiui ir negali paleisti“, – pasakojo L.Grėblikienė.
Našlaitė ūdra
Prieš kelias paras į „Laukinę Lesę“ atgabenta ūdros jauniklė. Šių gyvūnų mažyliai paprastai neina iš urvų, nebent žūsta jų motinos. Tuomet našlaičiai ieško prieglobsčio pas žmones. „Šie gyvūnai ilgai būna su mamomis, todėl auginimas bus ilgas. Netoli Vilniaus žmonės parą klausėsi šios ūdros cypimo, paskui ją surado ir mes po dviejų parų ją perėmėme. Truputį buvo baimės, nes pamaitino ją ne tuo pienu, kuriuo galima buvo. Ėmiau su baime, ar išgyvensime, bet jau kelios paros gyva ji, jau pradedam žuvytę valgyti. Tik dar nemato, tikimės, kad viskas bus gerai“, – kalbėjo L.Grėblikienė.
Ji džiaugiasi, kad šiemet neteko gelbėti jauniklių stirniukų – tai itin ilgas procesas, paprastai į laisvę juos galima paleisti tik po dvejų metų.
Rudenį sužeistų gyvūnų į prieglaudą nėra atvežama labai daug, tačiau ir šiuo metų laiku L.Grėblikienė ragina vairuotojus atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie įspėja apie galimą gyvūnų pavojų kelyje.
Pasitaiko ir bebrų bei barsukų
Keliuose žuvusius gyvūnus Vilniuje surenka bendrovės „Grinda“ darbuotojai. Jų pateikta statistika kelia nuostabą – ką miesto gatvėse gali veikti, tarkim, bebrai ar barsukai.
Vien per šiuos metus iki praeitos savaitės „Grinda“ darbuotojai surado ir išvežė 184 laukinius gyvūnus. Tarp jų yra keli naminiai – gaidys, dvi vištos, avis.
Daugiausia vis dėlto laukinių, vien stirnų buvo net 103. Taip pat 23 lapės, 14 ežių, 6 kiškiai, 4 kiaunės, 3 usūriniai šunys, 3 briedžiai, 4 šeškai. Egzotiškiau atrodo, kad į miestą atklysta, deja, nelabai sėkmingai, ir barsukai (žuvo ir „Grindos“ surinkti buvo 2) ar bebrai (taip pat 2).
Išgelbėjo narą
Būta ir paukščių – 7 balandžiai, antis ir gulbė. Būtent su paukščiu – naru – susijusi ir kur kas linksmesnė istorija. Sykį „Grindos“ naras išgelbėjo gyvybę kitam narui. Gelbėtojai, dirbantys vienoje iš sostinės gelbėjimo stočių (tokios yra Vilniaus miesto paplūdimiuose Valakampiuose, Žirmūnuose, prie Salotės ir Žaliųjų ežerų), pasakoja, kad tąsyk, kaip dažnai būna, Žaliuosiuose ežeruose ant liepto meškeriojo žvejai.
Vienas trumpam paliko meškerę, o grįžęs ištraukė vandens paukštį. Matyt, užkibo smulki žuvelė, o ją su visu kabliuku ir prarijo naras. Budėję gelbėtojai nuvežė sužeistą paukštį į veterinarijos kliniką. Gydytojai kabliuką ištraukė ir ketino paukštį paleisti, tačiau gelbėtojas Rolandas Kilius paprieštaravo: „Aš naras – ir jis naras, aš iš Žaliųjų – ir jis iš Žaliųjų. Atiduokit man, aš pats „kolega“ pasirūpinsiu.“ Tad į laisvę paukštis pakilo jau atsigavęs.
Egzotiškiau atrodo, kad į miestą atklysta, deja, nelabai sėkmingai, ir barsukai (žuvo ir „Grindos“ surinkti buvo 2) ar bebrai (taip pat 2).
Daugiausia laukinukų gyvūnų „Grindos“ darbuotojai randa pavasarį, gaišenos utilizuojamos, dažniausiai tai susidūrimo su automobiliais neišgyvenę gyvūnai. Kai kurie iš jų – usūriniai šunys, lapės, šeškai – jeigu jų galvos nesuknežintos (nes yra tiriamos smegenys) dar patikrinami, ar nebuvo užsikrėtę pasiutlige, paukščiai tiriami dėl paukščių gripo. Šiais metais dėl įtariamo paukščių gripo į Nacionalinį maisto ir veterinarijos vertinimo institutą buvo išsiųsti 3 paukščiai, dėl įtariamos pasiutligės – 6 lapės. Visi įtarimai nepasitvirtino.
„Esame turėję ir gyvų laukinukų. Sausio mėnesį Minsko plente sunkiai sužeistos dvi stirnos, iš kurių viena, deja, neišgyveno, o kita liko gyva, tačiau jai sužalotos galūnės. Po pirminės apžiūros Vilniaus gyvūnų globos namuose paaiškėjo, kad kaulų lūžių nėra, tačiau operacijos, kurią atliko mūsų veterinarės, prireikė. Pasveikusi stirna buvo perduota reabilitacijai Kauno rajone gyvenančiam ūkininkui, o vėliau paleista į laisvę“, – apie kur kas malonesnį susitikimą su laukiniu gyvūnu pasakojo „Grindos“ rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė.
Būna atvejų, kai gyvūnai išsigąsta pačių gelbėtojų ir patys išsivaduoja iš mirtinų spąstų. Šių metų pradžioje Upės gatvėje praeiviai pastebėjo Neries ledų sangrūdose įstrigusią gulbę. Paukštį gelbėti ėmėsi bendrovės „Grinda“ ir ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Kai žmonės žengė ant ledo link įstrigusios gulbės, ji, išsigandusi dėmesio, savarankiškai išsivadavo iš ledo gniaužtų.
