Laikinojoje sostinėje veterinarijos akademijos studentams ir veterinarijos gydytojams „International Cat Care” kartu su Lietuvos gyvūnų globos organizacijomis surengė konferenciją apie kačių gerovę ir veterinarinę mediciną prieglaudose.
Benamių gyvūnų arba prieglaudų veterinarinė medicina gerokai skiriasi nuo privačių asmenų augintinių veterinarijos – grupėmis laikomų gyvūnų gyvybė yra nuolatinime pavojuje dėl padidintos užkrečiamų ir gyvūnams mirtinų ligų rizikos. Į priglaudas priimdami naują katę, darbuotojai turi atsižvelgti ne tik į jos sveikatą, bet ir į naujokės keliamą riziką prieglaudos senbuvėms.
„Siekiame, kad šalies veterinarai galėtų tinkamai padėti sparčiai besikuriančioms gyvūnų globos organizacijoms rūpintis į laikiną globą priimamais benamiais gyvūnais. Čia reikalingos specifinės žinios ir priemonės, kurios dažnai skiriasi nuo tų, kurios taikomos namuose laikomoms katėms”, – sakė konferenciją organizavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Pranešimą konferencijoje skaitęs tarptautinės organizacijos Kačių gerovės departamento vadovas Janas Makfarlainas pastebėjo, jog Rytų Europos šalyse prieglaudų veterinarinė medicina dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
„Tačiau po keleto mano apsilankymų Lietuvoje, matau, kad Lietuva sparčiai žengia į priekį ir turi užtikrintą žinių bagažą efektyviai dirbti kačių gerovės srityje”, – sakė svečias.
Jis teigiamai įvertino nevyriausybinių organizacijų, Veterinarijos akademijos, valstybinių institucijų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimą.
„Geriausias to įrodymas – tai, kad Lietuvoje benamių kačių populiacijos kontrolės programa „Sugauk-sterilizuok-paleisk” įtraukta į valstybinį gyvūnų apsaugos įstatymą”, – sakė J. Makfarlainas.
Programa „Sugauk-sterilizuok-paleisk” Lietuvoje buvo pristatyta prieš 4 metus, kai „International Cat Care” atstovas atvyko į Lietuvą ir pirmą kartą atliko praktinius mokymus veterinarijos gydytojams.
Vos 20 nesterilizuotų gyvūnų padvigubintų populiaciją
Nuo to laiko vien tik gyvūnų gerovės taryba „Pifas” sugavo, sterilizavo ir paleido daugiau nei 2000 kačių. Tačiau realus programos metu sterilizuotų kačių skaičius yra didesnis, nes programą taip pat vykdo ir kitos Lietuvoje veikiančios gyvūnų globos organizacijos.
Šios programos taikiklyje – katės, gimusios ir užsaugusios lauke, be žmogaus priežiūros. Dėl sulaukėjusios elgsenos jos nėra tinkamos gyventi su žmonėmis kaip naminiai augintiniai.
„Yra du benamių kačių populiacijos mažinimo būdai: kačių gaudymas ir naikinimas, kuris yra visiškai neveiksmingas arba humaniškas elgesys – sterilizacija ir paleidimas atgal į aplinką, kurioje jos gali išgyventi, toliau negilindamos problemos”, – programą „Sugauk-sterilizuok-paleisk” pristatė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Programos savanoriai, naudodamiesi specialia gaudykle, kates gaudo ir transportuoja į veterinarijos kliniką. Čia jos yra kastruojamos, paskiepijamos prieš pasiutligę ir paleidžiamos atgal į tą pačią teritoriją, kurioje buvo pagautos.
Sterilizacijos metu, kol katė yra anestezuota, jai 1 cm patrumpinamas kairės ausies kaušelis. Tai tarptautiniu mastu pripažintas atliktos sterilizacijos ženklas. Šis ženklas ateityje padeda atskirti sterilizuotą katę nuo nesterilizuotų.
Šiemet „International Cat Care” Lietuvos veterinarijos specialistams pristatė ankstyvąją kačių kastraciją, kuri atliekama iki lytinės kačių brandos – 4 mėnesių amžiaus.
„Toks ankstyvas operacijos laikotarpis sąlygoja trumpesnį operacijos ir gyvūno buvimo narkozėje laiką, greitesnį atsigavimą po narkozės ir pooperacinį gyjimą. Jaunas gyvūnas patiria mažiau streso”, – veterinarams pasakojo Janas Makfarlainas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 400 tūkst. kačių.
„Sunku pasakyti, kokia dalis jų neturi namų, tačiau turint galvoje, kad viena nesterilizuota katė ir jos palikuonys per 5 metus gali atvesti daugiau nei 20 tūkst. kačiukų, nesunku paskaičiuoti, kad pakaktų 20 nesterilizuotų kačių, kad kačių skaičius Lietuvoje per penktmetį padvigubėtų”, – mintimis dalinosi B.Kymantaitė.
Siekia valstybės finansavimo
Parlamentinės grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė Orinta Leiputė pastebėjo, kad benamių kačių populiacijos mažinimu labiausiai rūpinasi nevyriausybinės organizacijos, padedamos savanorių ir žmonių aukų.
„Tai yra neteisinga, nes valstybė privalo prisidėti. Žmonių švietimas, atsakomybė veisiant gyvūnus, kontroliuojančių institucijų atsakomybė, valstybės dėmesys ir teisinės bazės sureguliavimas gali užtikrinti, kad Lietuvoje sumažėtų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, mažėtų benamių gyvūnų, pagerėtų gyvūnų ir žmonių gerovė. Privalome pasiekti, kad tokios programos kaip „Sugauk-sterilizuok-paleisk“ taptų tęstinėmis ir finansuojamomis valstybės”, – sakė seimo narė.
