„Itin liūdna diena zoologijos sode. Gudrutis pas mus gyveno nuo 2006 metų. Jau kurį laiką jis sirguliavo. Buvo taikomas gydymas, daromi tyrimai. Konsultavomės su Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriais. Deja... Apetitas mažėjo, kol visai nustojo valgęs. Užgeso jis mūsų akyse. Šiuo metu vyksta skrodimas“, – teigė Lietuvos zoologijos sodo Vyriausioji biologė Virginija Genovaitė Raudeliūnienė.
Moteris pripažino, kad Gudrutis buvo silpnos sveikatos. Jam dažnai streikavo virškinimo sistema. Ne vienam kanopiniam gyviui tai nutinka zoologijos sode. Laisvėje žirafos gyvena 10-15 metų, nelaisvėje – net du dešimtmečius.
Liepą Gudrutis įgijo draugą – į Lietuvos zoologijos sodą buvo pristatytas dvejų metų jaunas patinas Nafari. Pasak V.G.Raudeliūnienės, sugyveno jie gražiai, tad šiuo metu Nafari itin liūdi.
„Jis yra neramus. Reikia nemažai darbuotojų pastangų, kad kiek nuramintų jų. Tai tęsis dar keletą dienų. Nafari supranti, kad jo draugui kažkas nutiko“, – teigė sodo darbuotoja.
Kritusių gyvūnų kūnus dažniausiai pasiima Kauno zoologijos muziejus. Tačiau jie žirafos iškamšą jau turi. Domisi jais ir veterinarijos akademijos studentai. Tad gal Gudručio skeletas, kaulai keliaus į akademiją. Nenuspręsta dar ir dėl to, kaip bus pagerbtas kritęs žirafos patinas. Anot V.G.Raudeliūnienės, kai prieš keletą metų nustipo baltoji mešką, žiemą jos garbei zoologijos sode buvo pastatytą sniego statula.
Gudrutis praeitų metų žiemą neteko savo ilgamečio draugo – žirafos patino, vardu Solo, kuris sulaukęs garbaus – 16 metų amžiaus nugaišo. Panašus likimas ištiko ir naująją žirafą Nafari, kuri liko viena.
„Turime ir gerų naujienų. Į laisvę paleidom keturis apuokus. Gimė jie pavasarį. Pastaruosius du mėnesius gyveno adaptacinėmis sąlygomis. Bet štai šią gerą žinią nustelbė Gudručio mirtis“, – giliai atsiduso vyriausioji biologė.
