Valdininkų kantrybė trūko po paskutinio I.Pilipaitės poelgio. Moteris savaitgalį išvežė savo šunis iš sodybos, kurioje jie laikyti iki šiol, į mišką ir paliko pririštus plyname lauke.
Iš jai nepriklausančios sodybos Poguliankos kaime savo augintinius I.Pilipaitė buvo priversta iškraustyti po ankstesnio teismo sprendimo. Tąsyk į teismą po gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ raginimų buvo kreipusis Trakų rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Pifas“ mėgino įtikinti vietinę VMVT, kad būtina pakartotinai kreiptis į teismą dėl marinamų šunų konfiskavimo iš nevykusios „veisėjos“, tačiau tarnyba delsė ko nors daugiau imtis ir už gyvūnų laikymą kankinamomis sąlygomis I.Pilipaitei skyrė vos 150 litų baudą.
(Su ankstesnėmis šios istorijos peripetijomis galite susipažinti perskaitę šį prieš dvi savaites publikuotą 15min.lt straipsnį. Nuotraukų galeriją, kokiomis sąlygomis buvo laikyti šunys minėtoje sodyboje, galite pasižiūrėti čia.)
Pati šunų „veisėja“ kategoriškai atsisakė atiduoti savo suvargusius augintinius „Pifo“ ar kieno nors kito globai, nors buvo akivaizdu, kad moteris neturi galimybių arba noro tinkamai jais rūpintis. Visos derybos dėl šunų išgabenimo į saugią vietą baigdavosi I.Pilipaitės siūlymais šunis iš jos pirkti. Kam ji siūlė vieną keturkojį perleisti už 200 litų, kam – ir už tūkstantį, tačiau įtikinėjimų, kad taip jos „prižiūrimi“ augintiniai yra kankinami, ji net nenorėjo klausyti.
Savivaldybė + gyvūnų globėjai + policija = išgelbėti šunys
Šunų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ne tik seniūnė, bet ir rajono policijos ekipažas. Dėl viso pikto – jeigu netikėtai pasirodytų šunų savininkė.Nežinia, kiek dar būtų tęsusis ši istorija, jeigu pati I.Pilipaitė baigiantis teismo skirtam terminui, per kurį ji turėjo išsikraustyti iš sodybos, nebūtų sugalvojusi, kad geriausia vieta, kur galima dėti iš sodybos išvežtus šunis – miško plynė atokiai nuo visų gyvenviečių ar sodybų.
Šią savaitę apie naują „veisyklos“ vietą informacijos gavo Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė. Nuvykusi į nurodytą laukymę seniūnė pati įsitikino, kad dešimt šunų – senbernaras, du retriveriai, vokiečių aviganis ir šeši čiau čiau veislės šunys dabar „apgyvendinti“ po atviru dangumi ir palikti be maisto ir vandens.
Antradienį į „veislyną“ atvažiavę rajono savivaldybės administracinės komisijos nariai surašė aktą dėl barbariško gyvūnų laikymo ir priėmė sprendimą likimo valiai paliktus gyvūnus laikinai perimti globon iš I.Pilipaitienės. Per pietus į mišką iš Kauno ir Vilniaus išskubėjo „Pifo“ savanoriai, kurie ir pasiryžo priglausti visus dešimt nelaimingų šunų. Šunų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ne tik seniūnė J.Dzencevičienė, bet ir rajono policijos ekipažas. Dėl viso pikto – jeigu netikėtai pasirodytų šunų savininkė.
Kam pritrūko grandinės, o kam ir pavadėlio
Šunys gausų žmonių būrį pasitiko garsiu lojimu. Gelbėtojams prieš akis atsivėrė neįprastas reginys – pilnas miškas suvargusių šunų. Šeimininkė kas porą dešimčių metrų į žemę buvo įkalusi po storą medinį kuolą, o prie kiekvieno iš jų pritaisiusi po grandinę. Kai kuriems šunims pasisekė, nes jie prie grandinių buvo pririšti antkakliais, tačiau vienam čiau čiau veislės šuniui antkaklio, matyt, pritrūko, tad aplink jo kaklą buvo standžiai apvyniotas tos pačios surūdijusios grandinės galas.
Nelaimingas keturkojis vos nepasismaugė, kai ta jo grandinė susisuko ir apsivyniojo aplink kuolą, nebeleisdama daugiau pajudėti. Šeimininkei pritrūko ne tik pavadėlių. Abu nepaprastai draugiškai žmonių atžvilgiu nusiteikę retriveriai buvo pririšti prie vienos grandinės.
Kitas čiau čiau veislės šuo savo įkalinimo vietoje per parą buvo spėjęs prirausti didžiulių duobių, tarsi mėgindamas pasislėpti nuo nelemto likimo. Vokiečių aviganis irgi nuolat suko ratus aplink kuolą – visa žolė, tame žemės lopinėlyje, kuriame jis galėjo judėti, per trumpą laiką buvo visiškai sutrypta ir pakeitusi spalvą. Matyt, atvežtas į nepažįstamą vietą ir paliktas čia šuo visą laiką lakstė, mėgindamas rasti kokią nors išeitį iš savo nepavydėtinos padėties.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nelaimingi keturkojai sulaukė žmonių pagalbos. |
Būda į mišką buvo atvežta tik senbernarui. Visi kiti šunys šaltas spalio naktis buvo priversti praleisti ant šerkšnu padengtos miško žemės. Visų šunų dubenėliai buvo tuštutėliai – juose nebuvo nei maisto, nei vandens. Greta senbernaro būdos stovėjo kažkoks narvas, kuriame buvo sumesti keli kepalai juodos duonos – būtent ja šeimininkė savo augintinius šėrė pastaruoju metu. Deja, kaip suprantama, senbernaras negalėjo nei pats tos duonos pasiimti, nei kitų nelaimės draugų ja pavaišinti, tad alkis buvo nuolatinis šių šunų palydovas.
Laukia operacijos ir ilgas gydymas
Iš dešimties šunų nebuvo nė vieno, kurį būtų galima pavadinti sveiku. Vieniems smarkiai ašarojo užtinusios akys, kitiems buvo lopais nuslinkęs kailis, o plika oda pasidengusi šašais, kiti irgi turėjo įvairių žaizdų. Visi jie – nepaprastai liesi, godžiai čiumpantys bet kokį žmonių pasiūlytą maistą ir pasiryžę už kąsnį padaryti bet ką, išsinerti iš kailio, bet įtikti tą kąsnį duodančiam žmogui. Net ir visai nepažįstamam.
Beveik visi šunys nepaprastai džiaugėsi sulaukę žmogaus dėmesio. Net ir grėsmingiausiai atrodęs senbernaras leido nusegti jam antkaklį ir vestis jį bet kur, kai jam buvo pasiūlyta pora tos pačios duonos riekių. Vienas po kito šuneliai buvo išlaisvinti nuo surūdijusių pančių ir sulaipinti į kelis „Pifo“ savanorių automobilius. Kai paskutinis nelaimėlis užėmė savo vietą, visa kolona pajudėjo į vieną Vilniuje įsikūrusią veterinarijos kliniką, kur šunelių būklę įvertino medikai.
(Visas nuotraukas iš šunų gelbėjimo operacijos galite pasižiūrėti čia.)
Veterinarų diagnozės skamba nelinksmai. Keturiems čiau čiau veislės šuneliams dėl negydytų ir įsisenėjusių ligų teks operuoti akis. Keliems keturkojams konstatuotos odos ligos. Kokios tiksliai – paaiškės gavus tyrimų rezultatus. Visi šunys sveria mažiau, nei turėtų sverti jų amžiaus ir veislės atstovai. Sunkiausia čiau čiau veislės kalytės, kurios grandinė buvo apsisukusi aplink kuolą, būklė. Pakeliui pas veterinarus ji buvo beveik praradusi sąmonę. Baiminamasi, kad kalytė gali ir neišgyventi. Kokios jos negalavimų priežastys, kol kas nėra nustatyta.
Apie savivaldybės sprendimą ir įvykdytą šunų gelbėjimo akciją I.Pilipaitę jau po to, kai visi keturkojai buvo saugiai išvežti iš miško, informavo seniūnė J.Dzencevičienė. Pasak seniūnės, I.Pilipaitė į žinią sureagavo karingai ir iš karto pažadėjo kreiptis į teismą dėl jos nuosavybės nusavinimo. Tad istorijoje tašką dėti dar anksti.