Konferencijoje ekspertai ir specialistai iš 12 šalių dalinosi meldinės nendrinukės apsaugos, mokslinių tyrimų, buveinių tvarkymo patirtimi ir pasiekimais. „Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje“ – dėstė vienas garsiausių meldinės nendrinukės mokslininkų Alexander Kozulin. „Taip pat reikia prisiminti, kad rūšys nyksta ne po vieną“ – sakė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Pasak mokslininkų, meldinės nendrinukės gyvenamoji aplinka yra labai specifinė – ji gyvena tik labai didelėse žemapelkėse ar užliejamose pievose, kur yra ypatinga augalijos sudėtis, didelė gamtinė įvairovė, turtinga vabzdžiais. Todėl rūpindamiesi meldine nendrinuke, pirmiausia saugome šią unikalią ekosistemą, kuri yra namai ir kitiems retiems paukščiams (tokiems kaip stulgys, griežlė, švygžda) ir augalams (pajūrinė neritžolė, gegužraibis - kitaip vadinamas orchidėja).
Šiuo metu meldinės nendrinukės peri tik 4 pasaulio šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Jų skaičius sparčiai mažėja visame pasaulyje. Konferencijos metu mokslininkai vardino jos nykimo priežastis.
Pagrindinė priežastis visame pasaulyje – prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės. Tai nutinka, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai – užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais. Afrikoje, meldinės nendrinukės žiemojimo vietose, žemapelkes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70% pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.
Vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda.
Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse.
Visgi šiuo metu atkuriami keli šimtai hektarų vertingų žemapelkių buveinių jau suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi. Tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės ekspertai sutarė, jog vykdant buveinių atkūrimo darbus Lietuvoje, verta numatyti ir kitas lygiagrečiai taikomas apsaugos priemones, pavyzdžiui – vadinamąją paukščių translokaciją. Taikant šį metodą, jauni paukščiai iš gyvybingų populiacijų gretimose šalyse būtų perkeliami į atkurtas buveines Lietuvoje (pvz. į Žuvinto biosferos rezervato žemapelkes). Apsipratę naujose buveinėse, kitais metais paukščiai ten grįštų. Norint šias priemones taikyti, dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų. Tai padaryti kartu pažadėjo tarptautinė meldinės nendrinukės darbo grupė, Baltijos aplinkos forumas bei Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Diskusijos virė ne tik specialistų rate. Lapkričio 14 d. 19 val. kavinėje „SoulBox“ susirinko gausus būrys gamtosauga besirūpinusių vilniečių. Neformalioje aplinkoje mokslininkai dalinosi asmeninėmis istorijomis apie tai, kaip „užsikrėtė meile meldinei nedrinukei“. Buvo išsakyta daugybė argumentų, kodėl svarbu išsaugoti meldines nendrinukes. Pasak mokslininkų, saugant šią rūšį, siekiama išlaikyti žemapelkes ar atkurti ankščiau buvusius jų plotus.
Televizorių ekranuose žiūrėdami į simpatiškas pandas, Afrikos dramblius ar mėlynąjį banginį, mes paprastai esame linkę palaikyti šių, pasaulyje nykstančių, rūšių išsaugojimą.
Tokios buveinės „sugeria“ didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Televizorių ekranuose žiūrėdami į simpatiškas pandas, Afrikos dramblius ar mėlynąjį banginį, mes paprastai esame linkę palaikyti šių, pasaulyje nykstančių, rūšių išsaugojimą, nors daugelis mūsų gamtoje jų niekada nesame matę ir greičiausiai nepamatysime. Tuo pačiu, dažnai pamirštame apie šį mažą, pilką paukštelį, kuris vis dar gyvena mūsų kaiminystėje, ir kurio liko net 20 kartų mažiau nei Afrikos dramblių. Šis paukštis nesulaukia mūsų dėmesio ir palaikymo vien dėl to, jog yra mažas!” - samprotavo Anglijos Karališkosios paukščių apsaugos draugijos atstovas Norbert Schaffer.
Susirinkę vilniečiai drąsiai įsijungė į diskusiją. Renginio pabaigoje moderatorius Žymantas Morkvėnas paragino visus paprastu, bet labai naudingu veiksmu prisidėti prie meldinės nendrinukės apsaugos – elektroniniu paštu (rita.norvaisaite@bef.lt) siųsti savo nuomonę ir argumentus, kodėl meldinę nendrinukę verta saugoti. Šios mintys, skelbiamos interneto svetainėje bei leidiniuose, padės kitiems skaitytojams atrasti savus argumentus ir savus motyvus retąjį paukštį saugoti. Taip meldinės nendrinukės mylėtojų komanda didės, o galimybės jai išlikti augs. Lapkričio 15 d. Café Scientific diskusija vyko Šilutėje, kurios apylinkėse meldinė nendrinukė peri.
