Gyvūnų gaudymu Klaipėdoje jau kurį laiką niekas neužsiima ir, panašu, kad dar teks palaukti, kol savivaldybė šią paslaugą vėl nupirks.
Pastaruoju metu „15min” sulaukė ne vieno uostamiesčio gyventojo skambučio – žmonės teiravosi, kur kreiptis, kai kieme klaidžioja pasiklydęs ar agresyvus šuo. Viena klaipėdietė paskambino ne juokais išsigandusi, kai agresyvus šuo užpuolė jos motiną, apdraskė rankinę.
Pastaruoju metu „15min” sulaukė ne vieno uostamiesčio gyventojo skambučio – žmonės teiravosi, kur kreiptis, kai kieme klaidžioja pasiklydęs ar agresyvus šuo.
Uostamiesčio savivaldybė konkursą dėl beglobių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, priežiūros, užmigdymo ir utilizavimo pernai skelbė dukart. Pirmą kartą dėl vienintelės konkurse dalyvavusios bendrovės „Nuaras” per didelės pasiūlytos kainos, antrą kartą dėl nesklandumų kandidatų dokumentuose Viešųjų pirkimų tarnybos buvo paprašyta procedūras nutraukti. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Viačeslavo Karmanovo, šį mėnesį bus ruošiamos naujos sąlygos ir darsyk skelbiamas konkursas.
Pasak V.Karmanovo, nėra taip, kad klaipėdiečiai būtų likę visai be jokios pagalbos: nemokamai gaudyti ir prižiūrėti gyvūnus sutiko bendrovė „Aumura“. Tačiau bėda ta, kad beglobių gyvūnų ji jau nebesutalpina.
„Jau nebeturime vietos, kur laikyti šunis. Liko vienintelė vieta skubiam atvejui. Dar vakar skambino moteris, kuri gulasi į ligoninę ir neturi kur dėti kilmingo, jauno Stafordšyro veislės šuns, tačiau turėjau jai atsakyti neigiamai. Šiuo metu mūsų globos namuose gyvena apie 30 šunų. Nuo lapkričio, kai pradėjome veiklą, 20 jau atidavėme į naujus namus. Žmonės pyksta, kad mieste negaudome gyvūnų. Tačiau mes ir neturime jų gaudyti, mes globojame benamius“, – sakė bendrovės „Aumura“ vadovė, globos namų „5 pėdutės“ įkūrėja, veterinarė Rita Gineikienė.
Piktinasi valdžios abejingumu
Ji teigė jau ne kartą prašiusi miesto valdžios skirti patalpas, kuriose ji visiškai nemokamai kastruotų kates, šunis, kad šių gretos negausėtų. „Tačiau teigiama, kad katės ir šunys jokia problema. Norėjome patalpų, kad po operacijos būtų kur gyvūnus palaikyti, o vėliau juos paleistume. Problema aštrėja ir aštrės iki ribos, kol kam nors koks šuo įkas ar stipriai sužeis“, – sakė R.Gineikienė. Moteris skiria savo laiką, jėgas ir žmonių atneštus benamius gyvūnus kastruoja nemokamai ar už simbolinę kainą. Taip ji prisideda prie benamių gyvūnų populiacijos mažinimo.
„Graudu, kai žmonės užkala rūsius, kad katės ten nelįstų, tačiau jei šių gyvūnų nebus, atsiras pelių. Visada sakau, atneškite man kačių, už simbolinę kainą aš jomis pasirūpinsiu ir vėliau jas vėl paleisime“, – sakė veterinarė.
Skambučių antplūdis
Skambučių, raginančių sugauti benamius gyvūnus, sulaukia ir iki praėjusių metų lapkričio šią paslaugą teikusi bendrovė „Nuaras“. „Mus užplūdo tikra skambučių lavina. Štai sekmadienį skambino moteris, kuri visą savaitę matė parke šunelį ir prašė paimti. Sakiau, jei atvešite, priglausime. Aišku, ji puolė bartis, kodėl turi vežti. Išklausome daug žmonių pretenzijų – jiems nesvarbios mūsų problemos. Kol savivaldybė pirko šią paslaugą iš mūsų bendrovės, mieste beveik nebuvo beglobių šunų, o dabar kuo ilgiau delsime, tuo jų bus daugiau. Esame sulaukę skambučių, kad žmonės negali pereiti per ligoninės teritoriją, nes bijo šunų. Tuoj prasidės morčius, gyvūnų bus dar daugiau“, – sakė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
„Kai kurie žmonės tapo snobais. Klausia, gal turime dalmantinų, labradorų. Visada sakau, kad tokių neturime, bet turime dar geresnių šunelių“, – sakė R.Gineikienė.
Neatsakingi gyventojai
Pasak pašnekovų, prie benamių kačių ir šunų skaičiaus didinimo prisideda ir patys gyventojai. „Visada sakau, kad dalis moralinės atsakomybės tenka ir gyventojams. Egzistuoja užburtas ratas – šunys, katės valgo likučius iš konteinerių, nešioja ligas. Jų sugavimui, karantinavimui, skiepams reikia išleisti milžiniškus pinigus“, – sakė V.Karmanovas.
„Jei žmogus laisva valia atneša ir nori atiduoti gyvūną, prašome paaukoti už jo laikymą. Pradžioje neimdavome pinigų, bet žmonės piktybiškai tuo naudojasi. Paskambina, sako, kad gimė aštuoni šuniukai, ir prašo – paimkit. Gyvūnai daug suėda, mums tiek žmonės nepaaukoja. Be to, kates, šunis, kastruojame, vakcinuojame, duodame vaistų nuo kirminų, blusų. Maistu mus paremia, pinigų paaukoja ir pasiimantys iš mūsų šunelius“, – sakė R.Gineikienė. Simboliškai susimokėti už gyvūnų laikymą prašo ir „Nuaras“.
Šių organizacijų atstovai kviečia miestiečius neleisti pinigų kilmingiems šuneliams įsigyti, o kreiptis į globos namus. „Kai kurie žmonės tapo snobais. Klausia, gal turime dalmantinų, labradorų. Visada sakau, kad tokių neturime, bet turime dar geresnių šunelių“, – sakė R.Gineikienė.
Paaukojo ėdalo
R.Gineikienė su džiaugsmu prisiminė gražią uostamiesčio moksleivių surengtą akciją. „Pajūrio“ mokyklos moksleiviai sugalvojo surinkti šuneliams ėdalo. Pamačiusi jų nuveiktą darbą net verkiau. Vaikai krapštė taupykles, tampė tėvams už skvernų ir ėjo pirkti ėdalo. Prieš kokį mėnesį nuvažiavome į mokyklą, jie deklamavo eilėraščius, sukrovė maistą į mašiną. Vaikai surinko pusę tonos maisto! Jo užteks dar mėnesiui“, – sakė veterinarė R.Gineikienė. Jos žiniomis, panašias akcijas organizuoja ir kitos uostamiesčio mokyklos.
Ji džiaugėsi ir savanorių pagalba. Jau kurį laiką šeimos, studentai, porelės atvyksta į Poškų kaime esančius globos namus ir skiria savo laiką gyvūnams, juos vedžioja, žaidžia.
