Organizacijos darbuotojų teigimu, šuo jautė didelį skausmą. Jis įsirangė į duobę, matyt, susiruošęs dvėsti. Aptikę sunkiai sužeistą šunį, organizacijos darbuotojai nuvežė jį į prieglaudą.
Iš pradžių norėta šunį užmigdyti, mat žaizda buvo viena blogiausių, kokias prieglaudos darbuotojams teko matyti. Tačiau šuo žmonėms patiko, atrodė, kad jis nori gyventi, todėl nuspręsta jį pabandyti pagydyti.
Po to, kai buvo išvalyta šuns žaizda, praėjo trys dienos – tik tada šuo pradėjo ėsti. O penktąją jau pasirodė ir kairioji Kalu akis. Žaizda pamažu pradėjo gyti, ilgainiui ant lervų išėstos vietos pradėjo augti ir plaukai.
Praėjus trims mėnesiams, matyti, kaip šuo džiaugiasi nauju savo gyvenimu. Vaizdo įraše matyti, kad šuo, nepaisant to, kad neturi vienos akies ir uodegos, išties džiaugiasi gyvenimu kaip bet kuris kitas visai sveikas šuo.
