Rūšis gana paslaptinga ir nedažnai pastebima, nors ne tokia reta šaltuoju žiemos laiku. Paprasčiausiai reikia apžiūrėti jiems tinkamas žiemojimo vietas – neužšąlusias skaidriavandenių upelių atkarpas, ypač kur yra stipri srovė, atvira vaga ir patogūs vandeniniams strazdams tupėjimo objektai – akmenys, salelės, vagoje susiformavę apledėję plotai ir pan. Lietuvoje jie dažnai aptinkami prie užtvankų, ypač senų malūnų. Žinant šios rūšies ekologijos ir elgsenos ypatumus, žymiai padidėja tikimybė ją aptikti, sugaištant mažiau laiko bei pastangų.
Nors jau kaimyninėje Latvijoje aptiktos pavienės perinčios poros, Lietuvoje vandeninis strazdas siejamas su žiemos sezonu, kai jį galima pamatyti prie neužšąlusių sraunių upių ar net kanalų tėkmių. Ankstesnių metų stebėjimai parodė, kad tai negausus, bet įvairiose šalies vietovėse sutinkamas paukštis. Paplitęs sporadiškai ir lokaliai (gali laikytis tik prie tam tikros užtvankos), toje pačioje vietoje gali būti aptinkamas daugelį metų, tiksliau žiemų, todėl visada reikia patikrinti žinomas ankstesnes žiemavietes.
Vandeniniai strazdai Lietuvoje yra klajojantys paukščiai, dažnai keičiantys savo buvimo vietą, todėl per žiemą reikia kuo dažniau lankyti potencialias rūšies žiemavietes. Ilgesniam laikui vienoje vietoje apsistoja tik užėjus stipriems šalčiams, kai neužšalę lieka nedideli upių ruožai.
Vandeniniai strazdai yra prisitaikę prie specifinių mitybos sąlygų. Jie gaudo smulkius vandens gyvūnus bėgiodami skaidrių, sraunių upelių dugnu, taip pat kartais maistą renka ir nuo vandens paviršiuje iškylančių šakų, akmenų, tam reikalingas geras apšvietimas ir patogios judriems paukščiams judėti, t. y. atviros vietos. Žiemos metu tarp miškų tekančiuose upeliuose retai sutinkamas, nors perėjimui kaimyninėse šalyse pasirenka tokias buveines.
Žurnalo „Paukščiai“ redakcija kviečia visus gamta besidominčius žmones (ne tik ornitologus) prisijungti prie gražios „žiemos paukščio“ akcijos ir pasidalinti savo stebėjimais. Iš anksto stebėjimo vietos nėra planuojamos, nes, skirtingai nuo vandens paukščių, vandeniniai strazdai gali žiemoti ir santykinai nedidelėse atvirose properšose, kurios netgi nėra registruotos . Tik gausaus stebėtojų būrio pagalba yra įmanoma tinkamai apžvelgti potencialias rūšies žiemavietes ir įvertinti realią rūšies populiacijos gausą šaltuoju metų laiku mūsų šalyje.
Palankias tam sąlygas sudaro šių metų žiemos ypatumai, kai daugelį vandens telkinių jau sukaustė ledo danga. Esant tokioms klimatinėms sąlygoms, stebėtojams sumažėja lankytinų vietų skaičius ir palengvėja vandeninių strazdų paieška. Patariame paukščių ieškoti tik nelabai vėjuotu oru. Pučiant vėjui jie dažnai laikosi ties statesnėmis pakrantėmis, yra nejudrūs, todėl sunkiau juos pamatyti.
Šaltu, ramiu oru vandeniniai strazdai labai aktyviai maitinasi, todėl lengviau juos pastebėti.
Pranešdami apie stebėtą vandeninį strazdą galite pateikti ne tik pačius svarbiausius duomenis – kokioje vietoje, kada ir kiek paukščių stebėjote, bet taip pat aprašyti jų buveinę, elgsenos ypatumus. Visgi svarbiausia informacija kurią ornitologai nori surinkti yra:
– tiksli stebėjimo vieta (rajono, artimiausio miestelio, artimiausios gyvenvietės/kaimo ir vandens telkinio pavadinimas);
– stebėjimo data ir paros laikas;
– stebėtų paukščių skaičius;
– trumpai apibūdinama buveinė, nurodant jos išskirtinius ypatumus, pvz., upelio sraunus ruožas atvirame kraštovaizdyje, netoliese nuo užtvankos, ledo dangos padengimas ir pan.
Duomenis apie stebėtus vandeninius strazdus redakcija prašo siųsti Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatui adresu: Naugarduko 47–3, LT-03208, Vilnius, arba el. paštu: liutauras.raudonikis@birdlife.lt.
Žiemos paukščio akcijos laikotarpis tęsis iki 2013 metų vasario mėnesio 28 dienos, o stebėjimų duomenų nurodytais adresais laukiama iki 2013 metų kovo 1 d.
