Šiemet Ventės rage jau sužieduoti daugiau nei 3 165 paukščiai, o vieną dieną į tinklus buvo papuolę net 399 sparnuočiai. Didžioji paukščių dalis jau sugrįžo, iš jų gausiausiai – zylės (sužieduota daugiau nei tūkstantis), alksninukai (apie 800), juodagalvės devynbalsės.
Sausio 2 d. ilgametį Ventės rago ornitologinės stoties vadovą Leoną Jezerską pakeitęs Vytautas Jusys pastebi, kad pastaruoju metu į šalį užklysta naujos paukščių rūšys, pavyzdžiui, ryškiaspalvės Kramerio papūgos. Ornitologas mato ir kitą tendenciją – Lietuvoje vis mažiau sutinkama žvirblių ir kregždžių. V. Jusys ragina neužverti pastatų durų perėjimo vietų ieškantiems paukščiams.
– Kuo ypatinga šiųmetė paukščių migracija?
– Kai kurie paukščiai šiemet grįžo anksčiau, pavyzdžiui, juodagalvė devynbalsė, kuri anksčiau parskrisdavo tik gegužės pradžioje. Balandžio pirmą, antrą savaitę pradėjo masiškai grįžti vieversiai ir pasirodė kregždės. Jau grįžo ir gegutės, matytos prie Trakų. Tik keliasdešimt rūšių paukščių negrįžę: dar niekas nematė nendrinukės, krakšlių, kitų devynbalsių rūšių, raudongalvių sniegenų, paprastųjų medšarkių. Per metus pagauname apie 100 rūšių paukščių, o sužieduojame net iki 80 000.
Šiemet pagautas įspūdingiausias paukštis – žvirblinė pelėda. Pirmą ir paskutinį kartą Ventės rago istorijoje ji buvo žieduota 1929 m.
– Ar ilgai trukusi žiema kaip nors pakeis paukščių įpročius?
– Kai kurie paukščiai pradės vėliau perėti ir vėliau išskris. Pirmi paukščiai jau grįžo kovo pradžioje, tačiau sniegas juos buvo sustabdęs. Nors migracija vėlavo 2-3 savaites, jau skaičiai išsilygino, dabar grįžta „vasariniai“ paukščiai, kurie minta vabzdžiais.
– Koks paukštis į Lietuvą grįžta paskutinis?
– Vėliausiai į Ventės ragą grįžta sodinė nendrinukė ir šiaurinė pečialinda – kai kada gegužės pabaigoje, birželio pirmomis dienomis. Tik grįžus paskutiniams paukščiams prasideda rudeninė emigracija – pernai varnėnai ją pradėjo birželio 5 d.
Kai kurių paukščių rūšių mažėjimą šalyje lemia ir miškų kirtimas. Paukščiai peri gegužę ir birželį, o jaunikliai lizduose kartais būna ir liepos mėnesį, todėl kertant medžius dalis jų sunaikinama.
– Galbūt šalyje pastebite naujų paukščių rūšių?
– Retas kuris žmogus pagalvotų, kad Lietuvoje galima sutikti Kramerio papūgą. Viena jų peržiemojo Klaipėdoje – čia ji sutinkama nuo rugsėjo mėnesio, o kita yra matyta Kaune. Šios papūgos peri Vokietijoje, Olandijoje ir kartais atskrenda pas mus. 2002 m. jos skrido pro Nidą. Ne kasmet, bet pagauname ir alpinę devynbalsę, sibirinį erškėtžvirblį.
– O kokios paukščių rūšys sutinkamos vis rečiau?
– Nyksta visiems pažįstami žvirbliai – 1984-6 m. mes pagaudavome po 300 karklažvirblių ir naminių žvirblių, o dabar – tik po 15-20 paukščių. Sparčiai mažėja ir kregždžių.
– Dėl kokių priežasčių tai nutinka? Kokiais veiksmais žmonės prisideda prie kai kurių paukščių rūšių nykimo?
– Paukščiai žūva ne tik žemavietėse, bet ir dėl to, kad kaimuose žmonės vis rečiau laiko gyvulius, uždaro tvartų duris. Aš specialiai palieku praviras garažo, malkinės duris, kad kregždė ten galėtų perėti.
Kai kurių paukščių rūšių mažėjimą šalyje lemia ir miškų kirtimas. Paukščiai peri gegužę ir birželį, o jaunikliai lizduose kartais būna ir liepos mėnesį, todėl kertant medžius dalis jų sunaikinama.
Prie to prisideda ir neatsargūs žvejai. Pačiam teko matyti, kaip Nemuno deltoje, kur peri žuvėdros, žvejoja ir triukšmauja žmonės, baido paukščius, dėl to atšąla kiaušiniai ir neišsiperi jaunikliai.
– Ventės rago ornitologinėje stotyje vykdomos rekonstrukcijos. Ką planuojama įrengti, atnaujinti?
Rudenį pagal planą turėtų pradėti veikti Ventės rago ornitologinės stoties lankytojų centras, taip pat nutiesime pėsčiųjų takus, keisime gaudyklių tinklus. Juos tenka keisti kas 4 metus.
– Lankytojų laukiate ištisus metus? Galbūt jų daugėja?
Visada juokais sakau – žiedavimo sezoną baigiame gruodžio 31 d., o jei kitą dieną galvos neskauda, vėl pradedame. Iš tiesų žiemą žieduojame rečiau, nes į tinklus papuola vos po keliasdešimt paukščių.
Mus aplanko 100 000 lankytojų per metus, o ornitologijos muziejų – apie 15 000. Pastebiu, kad čia sugrįžta tie, kurie lankydavosi prieš trisdešimt metų – jie ima žiedus ir savarankiškai žieduoja paukščius. Daugiausiai lankytojų sulaukdavome sovietmečiu – tada iš visos Lietuvos atvykdavo moksleiviai savanoriai, kurie padėdavo sugauti paukščius. Lietuvoje daugėja ornitlogų – neseniai į ornitologų sąjungą įstojo 16 naujų narių.
