15min jau rašė apie tai, kad Karolina valandą budėjo prie sužeistos stirnos, glostė ją ir laukė, kol atvyks policijos iškviesti medžiotojai. Laukiniam gyvūnui buvo sužeistos užpakalinės kojos. Kraujo nebuvo.
„Atvyko du vyrai ir moteris. Vienas jų nuėjo pasižiūrėti stirnos ir visų mūsų akivaizdoje, nieko nepasakęs, ėmė sukti jai sprandą. Sutraškėjo kauleliai.
Man vis dar tas vaizdas akyse stovi. Naktį pykino, negalėjau miegoti. Keturmetis mano vaikas vis klausinėjo, kodėl stirnai galvytę nusuko, jei jai tik kojytes skaudėjo, – teigė Karolina.
Kadangi iš pirmo karto nepavyko, suko dar kartą. Su mažamečiais vaikais pralaukėme valandą tik dėl to, kad jie atvažiavę taip pasielgtų? Kur veterinaras? Nuskausminamieji? Išgydimas ir paleidimas į laisvę?“, – retoriškai tuomet klausė Karolina.
Moteris suskubo kreiptis į aplinkosaugininkus, kurie patikino, kad taip pasielgti medžiotojams nederėjo, tačiau įvykio plačiau nekomentavo.
„Man vis dar tas vaizdas akyse stovi. Naktį pykino, nemiegojau. Kaip išmesti tai iš galvos? Keturmetis vaikas vis klausinėjo, kodėl stirnytei galvytę nusuko, jei jai tik kojytes skaudėjo. Ką man jam pasakyti? Mane pačią vos kojos laikė. Jeigu žmogiškumo pas medžiotojus nelikę, tai nereiškia, kad savo „darbus“ gali daryti kitų akivaizdoje. Galėjo nors apsimesti, kad veža ją „gydyti“, – praėjus parai po įvykio, vis dar piktinosi moteris.
Pasak jos, taip žiauriai elgdamiesi, egzekucijos vykdytojai net juokėsi. Tokį vaizdelį moteris prisipažino mačiusi pirmą kartą gyvenime. Jautė, lyg pati būtų sumedžiojusi medžiotojams grobį.
„Niekad daugiau pagalbos tokiu atveju nekviesiu“, – sau pasižadėjo Karolina.
Antradienį 15min žurnalisto pakalbintas Panevėžio rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Petras Narbutas teigė, kad medžiotojai kitaip stirnai padėti veikiausiai nebegalėjo, tačiau tokį brutalų gyvūno pasmerkimo myriop būdą medžioklės žinovas pasmerkė.
Šiam pritarė ir Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius. Jis paaiškino, jog į įvykio vietą buvo atvykę ir stirną myriop pasiuntė Kėdainių rajono Šlapaberžės medžiotojų klubo medžiotojai.
„Sužeistą gyvūną turi ištikti staigi mirtis. Tokių išgydyti neįmanoma. Tad medžiotojai turėjo nušauti stirną, bet, matyt, negalėjo panaudoti ginklo. Prieš pribaigiant žvėrį, pašaliniai žmonės turėjo būti paprašyti pavažiuoti toliau. Belieka visų medžiotojų vardu atsiprašyti panevėžiečių šeimos, kad išgyveno tokias neigiamas emocijas“, – patikino L.Stanevičius.
Pasak jo, rudenį vyksta laukinių žvėrių migracija. Kas savaitę vien Kėdainių rajone po du ar tris kartus pranešama apie automobilių partrenktus gyvūnus ant kelio. Medžiotojai yra įpareigoti nutraukti jų kančias ir utilizuoti kūnus.
„Kur jie dedami po to? Jei dar įmanoma, sumaitinami medžiokliniams šunims. Jei ne – vežami į sanitarines duobes“, – paaiškino Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Kur dedami partrenktų laukinių gyvūnų kūnai? Jei dar įmanoma, sumaitinami medžiokliniams šunims. Jei ne – vežami į sanitarines duobes.
Tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas piktintis medžiotojų veiksmais neskubėjo. Pasak jo, medžiotojai šiuo atveju pasielgė taip, kaip jiems leidžia elgtis medžioklės taisyklės.
„Jiems leidžiama pribaigti sužeistą žvėrį. Partrenkti laukiniai gyvūnai nėra vežami gydyti. Juk ramiai negulės, kol gipse sugis koja“, – argumentavo aplinkosaugininkas.
Paklaustas, ar normalu, jog stirna pribaigta jai nusukant galvą ir jog tai matė mažamečiai vaikai, T.Barkauskas metė kaltinimus pačiai šeimai.
„Kodėl tėvai leido valandą žiūrėti vaikams į sužeistą žvėrį? Kodėl neišvažiavo atvykus medžiotojams? Visad yra dvi istorijos medalio pusės. Kad mažamečiai tai matė, žinoma, nėra normalu. Tačiau galėjo būti ir blogiau.
Medžiotojai turėjo stirną nušauti, bet to, matyt, negalėjo daryti, nes šalia – kelias. Pavojinga. Jei neina nušauti, jie turi perpjauti gyvūnui gerklę. Ar būtų geriau buvę, jei visur taškytųsi kraujas ir tai matytų vaikai? Matyt, medžiotojai pasirinko tai situacijai tinkamiausią veiksmą“, – paaiškino T.Barkauskas.
