„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pasaulio internautai gali stebėti Lenkijoje gyvenančius sakalus

Varšuvos centre esančių Kultūros ir mokslo rūmų 45-ame aukšte perinti sakalų keleivių pora susilaukė pirmojo palikuonio, o šių sparnuočių gyvenimą gali stebėti visi norintys, nes ornitologai įtaisė stebėjimo kameras, kurių vaizdas transliuojamas internetu, pranešė dienraštis „Rzeczpospolita“.
Interneto kameros perduodamas vaizdas
Sakalas budi prie savo lizdo ant Vroclaveko šiluminės elektrinės kamino. / Kadras iš webcam.peregrinus.pl/wloclawek-mpec-podglad-z-wloclawka transliacijos

Pasak dienraščio, Varšuvoje viena vaizdo kamera įrengta lizdo viduje, kita – išorėje, o jų vaizdas transliuojamas tinklalapyje www.webcam.peregrinus.pl.

Tokios pat kameros veikia ant Vloclaveko miesto šiluminės elektrinės kamino, kur įsikūrusi sakalų pora augina jau du jauniklius.

Šių plunksnuotųjų plėšrūnų gyvenimas jau sudomino internautus iš 80 šalių, rašo „Rzeczpospolita“.

Varšuvoje sakalai keleiviai apsigyveno pačiame Kultūros ir mokslo rūmų viršuje – 13 aukštų virš apžvalgos aikštelės, kurioje visada gausu turistų.

Kaip sakė Sakalų globos draugijos ornitologas Slawomiras Sielickis, dar visai neseniai apie šios rūšies sakalų gyvenimą žinota labai nedaug. Sakalai keleiviai įprastų lizdų nesuka, o kiaušinius peri kalnuose vietose ant uolų atbrailų arba paliktuose kitų paukščių lizduose.

2–3 savaičių amžiaus jaunikliai pradeda vaikščioti, tačiau lizdą savarankiškai palieka tik po trijų mėnesių.

Varšuvos kultūros ir mokslo rūmuose sakalai pirmąkart apsigyveno 1998 metais. Žinoma, kad Lenkijos sostinėje peri daugiau šios rūšies paukščių: viena pora gyvena Žeranų šiluminės elektrinės kamine, o dar kelios – prie tarptautinio oro uosto Okiencų rajone.

Iš viso toje šalyje šiuo metu žinoma 14 sakalų keleivių lizdų, nors dar praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje Lenkijoje šie paukščiai neperėjo. Praeitame šimtmetyje sakalas keleivis paskutinį kartą buvo pastebėtas 1965 metais.

Mokslininkai mano, jog jų laikino išnykimo Lenkijoje pagrindinė priežastis buvo cheminių trąšų, ypač pesticidų, naudojimas žemės ūkyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“