Gyvūnų specialistai jau iš anksto buvo nutarę, kad nelaisvėje kelis mėnesius praleidusiems paukščiams grįžti į įprastą gyvenimo ritmą labiausiai tinka pievos Nevėžio pakrantėje. Ten, vos keli kilometrai nuo Kauno, vakar ir buvo atgabentas būrys paukščių. Daliai iš specialių automobilių besiveržusių raudonkojų prireikė specialistų pagalbos, kiti, net neraginami, tiesė sparnus ir nieko nelaukdami kilo dangų. Tarsi atsidėkodami už rūpestį jie suko ratus virš savo globėjų galvų.
Iki šiol Kaune gandrai į laisvę tradiciškai būdavo paleidžiami Gandro dieną – kovo 25-ąją. Apytikriais skaičiavimais, šią dieną svečiuose kraštuose žiemoję gandrai grįžta į mūsų šalį. Tačiau šiais metais, dėl itin šaltų naktų, gandrų paleidimo diena buvo pavėlinta. „Šįmet pas mus žiemojusius paukščius Gandro dieną mes sužiedavome. Į laisvę jų nepaleidome sąmoningai, remdamiesi ornitologų rekomendacijomis, nes naktimis laikėsi šalnos. Būtų gaila, jei visą žiemą globoti gandrai per anksti išleisti būtų nustipę“, – aiškino GGA prezidentas Vytautas Gustaitis.
Pripratę kasdien gauti maisto, į laisvę paleisti gandrai nuo šiol jo privalės susirasti patys. „Jie pripratę prie žmonių ir tik laikas parodys, kaip šiems paukščiams seksis išgyventi laukinėmis sąlygomis. Bet kuriuo atveju jie turi grįžti į gamtą, nes yra laukiniai paukščiai. Kartu su ornitologais stebėsime ir analizuosime, kaip jiems sekasi. Dėl maisto problemų nekils – juk šalia Nevėžis, kur tiesiog knibžda varlių“, – šypsojosi GGA prezidentas.
Šįmet pas mus žiemojusius paukščius Gandro dieną mes sužiedavome. Į laisvę jų nepaleidome sąmoningai, remdamiesi ornitologų rekomendacijomis, nes naktimis laikėsi šalnos, – sakė Vytautas Gustaitis.V.Gustaičio teigimu, nelaisvėje žiemoję paukščiai vargu taps lengvu plėšrių gyvūnų grobiu. „Jie turi sparnus, aštrius snapus, todėl, manau, tikrai sugebės apsiginti. Šie paukščiai yra sveiki, patikrinti veterinarijos gydytojų. Svarbiausia, kad žmonės prie jų neitų ir nebandytų šerti – tai laukiniai paukščiai, kurie turi gyventi taip, kaip gamta sutvėrė. Gamtą reikia stebėti iš tolo“, – patarė V.Gustaitis.
Suopis sugrįžo
Iš trečiadienį paleistų dviejų suopių vieną GGA darbuotojams vis tik teko parsivežti atgal į gyvūnų prieglaudą. Nors voljere jis plasnojo, laisvėje paaiškėjo, kad žmonių išniekintas paukštis per pusę metų nespėjo atgauti jėgų.
„Šį paukštį, apkarpę uodegos ir sparnų plunksnas, tam, kad jis negalėtų skristi, beširdžiai žmonės, matyt, bandė laikyti namie kaip papūgėlę. Baisu tai, kad prireikia daugiau kaip pusės metų, kol paukščiui tos nukarpytos plunksnos atauga. Jos ataugs, bet tai, kad jis užuot gyvenęs laisvėje, kol kas priverstas gyventi narve, nėra gerai“, – tupdydama paukštį atgal į kelioninį narvą pasakojo GGA vyriausioji specialistė Lolita Grėblikienė.
Gausi populiacija
V.Gustaičio teigimu, Lietuvoje šiuo metu suskaičiuota apie 13 tūkst. porų gandrų. Lietuva užima trečiąją vietą Europoje pagal gandrų populiacijos dydį, nusileisdama tik Lenkijai ir Ukrainai. Atsižvelgiant į nedidelė Lietuvos teritoriją gandrų skaičius mūsų šalyje yra labai didelis.
