Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Per savaitę pajūryje rasti 3 nugaišę ruoniai – įtarimai krenta ant švedų ir suomių žvejų

Praėjusią savaitę jūra išmetė net tris nugaišusius ruonius. Nuo ko jie nugaišo, specialistai nė nebandė aiškintis. Ruonių kūnai buvo taip suirę, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba nesiėmė jų tirti. Gaišenos išgabentos į Rietavo gyvūnų šalutinių produktų utilizavimo įmonę.
Ruonis Karklės paplūdimyje
Šią vasarą pajūryje rasta jau 12 negyvų ruonių. / Skaitytojos Saulės nuotr.

Šią vasarą rasta 12 negyvų  ruonių 

Nustipę ruoniai šią vasarą – dažnas pajūrio pakrančių reiškinys. Gyvūnų globos organizacija „Būk mano draugas“ suskaičiuoja 12 atvejų, kuomet teko kviestis specialistus iš Rietavo, kad išgabentų gaišenas. Pernai pajūryje jų būta dar daugiau. Bangos praėjusią vasarą išmetė dvidešimties ruonių kūnus.

Ruonių gaišenos tokios suirusios, kad specialistai nė neapsiima tirti, nuo ko nugaišo žinduoliai.

Svarstymų, iš kur tokia nugaišusių ruonių  gausa – daug. Vieni mano, kad žinduoliai žūsta įsipainioję į žvejų tinklus, kiti kaltę verčia apsiginklavusiems žvejams. Jie nudobia ar net nušauna į jų laimikį nusitaikiusius ruonius. Tačiau aplinkosaugininkai linkę užstoti žvejus.

„Mes juk pasitinkame iš jūros grįžtančius žvejus. Tikrindami, ar teisingai deklaruotas jų laimikis, ar neparsiplukdė neleistinų sugauti žuvų, patikriname ir jų įrangą. Dar nė karto nemačiau, kad laive žvejai turėtų medžioklinį šautuvą. Nebent užantyje kokį slepia. Bet mes juk netikrinsim ir nepulsim  kratyti jų kišenių“, – pasakojo  Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas.

Skandinavijos šalyse įteisinta ruonių medžioklė

Oficialūs duomenys rodo, kad Baltijos jūroje gyvena 30 tūkstančių ruonių, tačiau Skandinavijos žvejai įsitikinę, kad ruonių yra dvigubai daugiau. 

Ruonių Lietuvos vandenyse medžioti negalima, o štai Skandinavijos šalyse  tai teisėta. Gali būti, kad jos ten nušautus ruonius bangos tiesiog atplukdė į Lietuvos krantus. Juolab, kad ir gaišenų būklė rodo jas vandenyje prabuvus ilgą laiką.

Ruonių kūnai per daug suirę ir išbrinkę, kad juos imtųsi tirti specialistai. Tad belieka spėlioti, ruonių žudynės – Lietuvos ar kitų Baltijos šalių žvejų darbas. 

„Dėl ruonių žūties teko bendrauti su jų populiaciją stebinčiais Lietuvos jūrų muziejaus specialistais. Ir mes, ir jie turi rimtų abejonių, kad šie žinduoliai jūroje mirė sava mirtimi. Spėjimai, kad prie ruonių žūties prisideda žvejai, labai pagrįsti. Tik įtarimai labiau krinta ne ant Lietuvos, o ant Skandinavijos žvejų. Ir Švedijoje, ir Suomijoje ruonius leidžiama medžioti. Jau ir Estijoje skirstomos kvotos leistinam sumedžioti ruonių skaičiui. Bet mes, kaip gamtos išteklių saugotojai, labiau linkę siūlyti žuvų išteklių gausinimo programas, o ne ruonių populiacijos reguliavimą šaudant“, –  Lietuvos gamtos fondo poziciją išdėstė gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.

A. Grušo nuotr. /Muziejininkai priglaudė Smiltynėje priklydusį leisgyvį ruoniuką
A. Grušo nuotr. /Pakrantėje rastais sužeistais ruoniukais pasirūpina Lietuvos jūrų muziejus.

Baltijos jūroje – dešimtys tūkstančių ruonių

Pastebima, kad pastaraisiais metais ruonių skaičius Baltijos jūroje auga stulbinamai greit. Oficialūs duomenys rodo, kad šių žinduolių Baltijoje – 30 tūkstančių. Tačiau žvejai tikina, kad jų yra dvigubai daugiau.

Tiesa, ruonių radybos pakrantėse ne visada paženklintos žinduolių žūtimi. Šią vasarą muziejininkams buvo perduoti du sužeisti ir nusilpę ruonių mažyliai. Pajūryje pasiklydusius rastinukus Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai išgydė ir rudeniop ketina paleisti į atvirą jūrą. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos