„Rinkliavą už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose renka 29 Lietuvos savivaldybės ir kiekviena tai daro kaip nori. 20-yje savivaldybių renkama metinė rinkliava, 9 savivaldybėse nustatyta mėnesinė. Rinkliavos dydis nustatomas skirtingas ir neaišku kaip paskaičiuojamas. Didžioji dalis savivaldybių savo nuostatose net neturi nurodytų tikslų, už ką renkama ši rinkliava. Jau nekalbant apie tai, kad surinktos lėšos būtų naudojamos efektyviems gyvūnų gerovės sprendimams“, – sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.
Rinkliavos dydis nustatomas skirtingas ir neaišku kaip paskaičiuojamas.
Anot jos, kai kurios savivaldybės nurodė, šios rinkliavos rinkimo motyvus – šunų ekskrementų specialių šiukšliadėžių įrengimas, priežiūrą ir valymas. Tačiau remiantis Aplinkos ministerijos išaiškinimu šunų ekskrementai priskiriami prie nepavojingų, bioskaidžių atliekų, kurios gali būti metamos į paprastas šiukšliadėžes parkuose ar konteinerius prie gyvenamųjų namų. Šuns ekskrementų rinkimui ir naikinimui savivaldybėse įstatymai nenumato papildomų išskirtinų reikalavimų, todėl gyventojams tokios paslaugos nėra privaloma teikti. Šunų ekskrementus jie gali išmesti į bendro naudojimo šiukšliadėžes ir konteinerius.
Kitas kai kurių savivaldybių nurodomas rinkliavos tikslas – šunų vedžiojimo aikštelių įrengimas. LGTAO atliko internetinę apklausą, kuri parodė, kad tik keletas šunų augintoju naudojasi dabar esančiom šunų vedžiojimo aikštelėm savivaldybėse. Didžioji dalis šunų augintojų nesinaudoja aikštelėmis, nes jų rajone tokių aikštelių nėra arba dėl to, kad jos yra neprižiūrimos, prišiukšlintos, vasara apaugusios žole, rudenį ir pavasarį pilna balų, o žiemą sniego. Taip pat aikštelių tvora dažnai suplyšusi arba išgriuvusi, aikštelėje negali vienu metu būti viso rajono šunys, nes aikštelės per mažos, ypač didesniems šunims. Nėra galimybės vedžioti šunų, kurie nemėgsta draugauti su kitais šunimis.
Dabartinis Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos gyvūnų laikymo aprašas numato, kad gyvūnai viešose vietose negali būti paliekami be priežiūros. Kadangi katės nėra vedamos pavadėliu į lauką, tai reiškia, kad dauguma kačių yra laikomos namuose ir niekada neišleidžiamos į kiemą, t.y. kačių laikytojai savivaldybės teritorijoje nesinaudoja jokiomis su kačių laikymų susijusiomis paslaugomis – aikštelėmis, specialiomis šiukšliadėžėmis ir pan.
Įdomu ir tai, kad 2 savivaldybėse (Šiaulių ir Vilniaus m.) renkama didesnė rinkliava už šunų, įtrauktų į Agresyvių ir pavojingų veislių sąrašą, laikymą. Tokių šunų augintojai nepagrįstai moka didesnę rinkliavą, nes į šį sąrašą įtrauktų veislių šunys minėtose savivaldybėse nekelia papildomų problemų, už kurias reikėtų mokėti ženkliai didesnę rinkliavą. Pavyzdžiui, iš 2011-2012 m. Šiaulių m. savivaldybėje sugautų benamių, pasiklydusių ar konfiskuotų šunų, nė vienas nebuvo įtrauktas į Agresyvių ar pavojingų šunų veislių sąrašą, o tarp administracine tvarka nubaustų gyvūnų augintojų nebuvo nė vieno, laikančio šunį iš aukščiau minimo sąrašo.
Taip pat kai kurios savivaldybės, renkančios rinkliavą už šunų ir kačių registraciją nurodo skirtingus rinkliavų dydžius. Pavyzdžiui, Kaune šuns registracija kainuoja 20 litų, katės – 10. Tuo metu paslauga tiek šuns, tiek katės laikytojui yra vienoda – užpildomi keli dokumentai apie gyvūno savininką.
„Matome, kad galiojantis rinkliavų rinkimas neigiamai veikia augintinių savininkų norą juos ženklinti ir registruoti savivaldybėje. Mes siūlome naikinti tokią nepagrįstą rinkliavą ir skatinti augintinių šeimininkus drąsiai ženklinti bei registruoti savo gyvūnus. Toks būdas ne tik sumažintų pasimetusių ir prieglaudose laikomų šunų ir kačių skaičių, bet ir padidintų galimybę pasiklydusius gyvūnus greičiau grąžinti namo. Tai taip pat sumažintų savivaldybėms pagal naujos redakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą priskirtų funkcijų apimtį, kurioms atlikti savivaldybės be jokio pagrindimo prisiskaičiavo 10 mln. litų trūkumą. Tokią savivaldybių poziciją vertiname ne kitaip, kaip tik norą pasipinigauti iš gyvūnų laikytojų, o ne norą iš esmės spręsti su gyvūnais susijusias problemas“, – sakė B. Kymantaitė.
Daugelis Europos šalių neturi arba jau yra atsisakiusios tokios rinkliavos, kaip neefektyvios priemonės sprendžiant gyvūnų gerovės problemas. Tai yra pasenęs ir naudos neduodantis metodas, kuriam reikia kitokios alternatyvos, jei Lietuva siekia mažinti benamių gyvūnų skaičių ir skatinti atsakingą gyvūnų laikymą.
Apie Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos veiklą
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) – tai nevyriausybinė organizacija, negaunanti jokios valstybinės finansinės paramos ir visą veiklą vykdanti tk iš visuomenės paramos.
LGTAO misija – įstatymais saugoti gyvūnų teises.
Vienas iš LGTAO siekių – kad būtų uždrausta prekyba gyvūnais gyvūnų parduotuvėse, turguose, internete ar kiti neatsakingi komerciniai būdai, kuriais naudojasi gyvūnų daugintojai. Siekiama, kad šioje srityje būtų taikoma griežta valstybinių institucijų kontrolė.
