Ja numatoma panaikinti galimybę skirti paprastą areštą, o maksimalų laisvės atėmimo laiką prailginti iki ketverių metų. Toks nusikaltimas būtų laikomas apysunkiu ir bauda už jį siektų iki 200 MGL (26 tūkst. Lt).
Dabar už žiaurų elgesį su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas nudvėsė arba buvo suluošintas, arba kankinosi, nusikaltėlis baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Svarstys skubos tvarka
Parlamentarai, konservatorių frakcijos atstovo Antano Matulo prašymu, apsisprendė šį klausimą svarstyti dar šioje sesijoje skubos tvarka.
Šiai įstatymo pataisai kritikos pažėrė „tvarkietis“ Andrius Mazuronis. „O višta, kiaulė ar kalakutas nėra gyvūnas? Ką man sakyti savo močiutei, kuri gyvena kaime ir ruošiasi kirsti vištai galvą ir virti sriubą? Ar ji sės į kalėjimą? Nėra adekvatu, jei už vaikų tvirkinimą duodam dvejus metus, už gyvūno žalojimą bausti ketveriais“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Siūlo bausmių nedidinti, bet užtikrinti jų taikymą
Į pastabą D.Mikutienė atsakė, kad nėra reikalo priešinti visuomenės. „Jei jūs įsipjovėte pirštą, bet tuo pat metu skauda ir galvą, tai ar piršto netvarstysit?“, – retoriškai klausė D.Mikutienė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas laikėsi nuomonės, kad sugriežtinus bausmę už gyvūnų kankinimą, ji taps neadekvati kitoms BK numatomoms bausmėms – pvz. už sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą susijaudinus skiriama iki 4 metų kalėjimo, o už bejėgio žmogaus palikimą pavojingoje situacijoje – iki 2 metų nelaisvės. Pasak jo, užtenka ir dabartinių bausmių, tiesiog reikia užtikrinti, kad nusikaltėliai bei jų bendrininkai neišsisuktų.
Vidurdienį palaikydami BK pataisą prie Seimo susirinko keliasdešimt šunų mylėtojų bei gyvūnų globos draugijų su savo augintiniais. Per šimtas žmonių pasirašė peticiją, raginančią griežtinti bausmes už gyvūnų kankinimą. Šią peticiją D.Mikutienė pristatydama pataisas perdavė Seimui,
