Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį, skubos tvarka svarstęs projektą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šiuo metu numato, kad skerdimas yra apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują. Pataisomis būtų leista skersti ir prieš tai neapsvaigintą maistinį gyvūną, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.
Projektą pristatęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė, kad Lietuvos verslininkai ieško naujų rinkų, todėl prašo padaryti išimtį ir leisti religiniais sumetimais skersti neapsvaigintus gyvulius. Jo teigimu, tokiu būdu verslininkai galėtų mėsą eksportuoti į Izraelį, arabų šalis.
„Galima ginčytis dėl gyvūnų teisių, nesu gyvūnų kankintojų pažiūrų, bet tūkstančius metų skerdžiami gyvuliai, tą dar turbūt darysime dar tūkstančius metų“, – tvirtino „darbietis“.
Anot jo, įstatymai leidžia eksportuoti gyvus gyvulius, ir jokie teisės aktai neapsaugo jų nuo nužudymo neapsvaiginus svetimuose kraštuose. Be to, pasak V.Gapšio, Europos Sąjungos teisė leidžia daryti išimtis minėtu atveju, todėl Lietuva jomis ir turėtų pasinaudoti.
Tačiau Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai tvirtino, kad siūlomas įstatymo pakeitimas būtų žingsnis atgal, jo ekonominė nauda abejotina, o gyvūnų teisių apsauga yra svarbi sritis, žiaurus elgesys su gyvūnais neleistinas.
Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva taip uoliai saugo gyvūnų teises, bet yra tam tikri valstybės ir žmonių interesai. Pripažįstu, kad teikiu projektą, žiūrėdamas į žmones, į darbo vietas. Jeigu būtų kitos ekonominės sąlygos, to nesakyčiau“, – tvirtino V.Gapšys.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas nuogąstavo, kad „darbiečių“ siūloma nuostata ilgainiui gali atverti kelią ir gyvūnus naudoti religinėms apeigoms.
„Jokia kita religija nevykdytų mūsų religinių reikalavimų, garantuoju. Verslui veiklos yra labai plačiai, tik dirbti reikia“, – kolegos argumentus atmetė kitas socialdemokratas Gintautas Mikolaitis.
Anot jo, Lietuvoje ir taip daug žiaurumo, o siūloma įstatymo pataisa dar labiau prie to prisidėtų. „Lietuvoje tiek žiaurumo, kad vaikai gyvam šuniukui akis bado“, – sakė jis.
G.Mikolaičio tvirtinimu, jau dabar skerdyklose dirbantys žmonės namo „parneša mirties energiją“.
Linas Balsys savo ruožtu teigė, kad išimtį skerdžiamiems gyvuliams taiko tos Europos šalys, kur gyvena didelės musulmonų, žydų bendruomenės.
„Jei Kinijoje padidėtų šunienos paklausa, negi leistume Lietuvoje atsirasti tokioms fermoms? Yra dalykai, matuojami sveika samprata ir sveika pasaulėžiūra“, – sakė liberalas Petras Auštrevičius.
Spalio 15 dieną Seimas po pateikimo pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projektui, kurios leistų dėl religinių įsitikinimų gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.
Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje. Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, kad tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymų.
Izraelis tuomet pareiškė, kad toks sprendimas yra nepriimtinas ir tapo „smūgiu“ žydų tradicijai.