Atrodytų – ko dar trūksta iki pilnos laimės? Deja, šis metas paženklintas ir nemielais perdėto „jautrumo“ ženklais - gamtininkai, gamtosaugininkai kasdien sulaukia daugybės pranešimų apie rastus tariamai beglobius žvėrių ir paukščių jauniklius. Paprastai žmonės prašo patarti, kaip elgtis su šiais gyvūnėliais, parsineštais į namus, kaip juos maitinti ir globoti.
Ne visada lengva iš karto atsakyti į šiuos klausimus, nes iš pranešimų telefonu sunku apibūdinti rūšis, tuo labiau – sąlygas, gyvūno būklę ir amžių. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kurį turime žinoti visi – šie gyvūnai neturėjo būti paimti, parsinešti į namus.
Žvėrių ir paukščių jaunikliai gamtoje tik labai retai kada tampa beglobiais, našlaičiais. Pievoje ar miške surastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas retai kada būna ne vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, žvėrelio motina pasitraukė, o dar mažas ir silpnas jauniklis prisiglaudžia savo guolyje ir glūdi. Taip daryti jam liepia instinktas.
Pats svarbiausias dalykas, kurį turime žinoti visi – šie gyvūnai neturėjo būti paimti, parsinešti į namus.
Gamtai netinka žmonių pasaulio principai, mes neturime reikšti bereikalingo jautrumo, mums svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai.
Tas pat yra ir su paukščių jaunikliais – palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių savo tėvų. Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės. Beje, šiemet lizduose žieduotus naminių pelėdų jauniklius po kiek laiko žmonės atnešė į Gyvūnų globėjų asociaciją kaip benamius, beglobius. Net nežinia, ar taip nebuvo padaryta žala, didesnė už daromą plėšrūnės kiaunės.
Ką daryti, radus tokį jauniklį? Jei tai žvėriukas – jo neliesti, neimti, kad ant kailiuko neliktų žmogaus kvapo. Paukščių jauniklių taip pat geriau neliesti, jei galima – juos reikia užkelti ant medžių šakų ir palikti – ten juos suras tėvai ir palesins.
Paimti iš gamtos galima tik sužalotus gyvūnų jauniklius, kuriems būtinas gydymas. Visi kiti negali būti imami ir nešami į namus. Tokį veiksmą galima vertinti kaip gyvūnų paėmimą iš gamtinės aplinkos ar sunaikinimą, už gyvūno paėmimą be administracinės baudos gali būti skiriamas ieškinys gamtai padarytai žalai atlyginti.
Taip pat turime žinoti, kad net sėkmingai žmonių užaugintas žvėries ar paukščio jauniklis labai sunkiai adaptuojasi gyvenimui laisvėje, daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta pirmosiomis dienomis. Todėl laukinių gyvūnų jauniklius palikime jų tėvams, kurie geriau moka juos auginti.
Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir visi kiti šio įstatymo teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, numato už šią veiką baudas, tačiau surastų paukščiukų ir žvėriukų gaudymas, nešimas į namus dar gajūs. Už gyvūno paėmimą iš gamtos numatytos baudos, tad visada reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas yra sužeistas, ar jam tikrai reikia žmogaus globos, veterinarinio gydymo. Visi kiti veiksmai negali būti pateisinami ir toleruojami.
