Vietinių populiacijų paukščiai, kurių per metus sužieduojama apie 100 rūšių, Ventės rage visus metus gaudomi vadinamomis „zigzaginėmis“ gaudyklėmis, pastatytomis prie Ornitologinės stoties. O pirmosiomis rugsėjo dienomis, kai paukščiai skrenda tūkstantiniais būriais, šalia stoties iškyla didysis tinklas. Gaudyklės stulpų aukštis – 25, ilgis – 113 metrų. Šis Kuršių marių pakrantėje iškeltas tinklas, į kurį ir patenka migruojantys paukščiai – didžiausias pasaulyje.
Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Leonas Jezerskas pasakoja, kad pagrindinė migracija prasidės maždaug po savaitės. „Dabar per dieną sužieduojame 100–150 paukščių, o rugsėjo viduryje šie skaičiai gerokai išaugs. Turistų, kuriems įdomūs paukščiai, čia sulaukiame ištisus metus, tačiau per didžiąją migraciją jų padaugėja. Net tik iš Lietuvos, bet ir vokiečių, italų, prancūzų. Tad, jei įdomu – laukiame“, – teigė ornitologas, priminęs, kad pasaulyje paukščiai žieduojami jau 111 metų, Lietuvoje – aštuonis dešimtmečius.
 |
| Kristinos Jusienės nuotr./ Ornitologas Vytautas Jusys rankose laiko vanaginių šeimos paukštį vapsvaėdį. |
Iš retesnių paukščių ornitologai šiemet jau pagavo sodinių nendrinukių, mėlyngurklių, o daugiau „retenybių“ laukia rugsėjo ir spalį. „Nors štai ir vieną gegužės savaitgalį tinkuose aptikome indinę nendrinukę – antrą kartą Lietuvos žiedavimo istorijoje, o po savaitės pagavome mažąją tošinukę, kuri mūsų šalyje buvo sužieduota pirmą kartą“, – sakė Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys, per metus kartu su kolegomis sužieduojantis apie 60–70 tūkst. paukščių. Didžiąją dalį – rugsėjį ir spalį.
Pasak ornitologo, šie metai paukščiams buvo palankūs – jie mėgsta šilumą, todėl karšta vasara jokių rūpesčių nesukėlė. „Prasčiau būna, kai oras šaltas ir daug lyja, nes tuomet žūsta nemažai jauniklių. Pavyzdžiui, gandrams šie metai tikrai geri – dauguma užaugino po tris, o kai kurie net po keturis jauniklius“, – tvirtino V.Jusys.
Paprašytas paaiškinti, kodėl paukščiai žieduojami būtent Ventės rage, ornitologas pasakojo, kad iš Rytų ir Šiaurės Rytų Europos skrendantys paukščiai susitelkia ties Baltijos jūros pakrante. Rugsėjo pabaigoje, spalį būna tokių dienų, kad ties Palanga ar Šventąja praskrenda iki trijų milijonų paukščių.
 |
| Autoriaus nuotr./Ornitologas Leonas Jezerskas ruošiasi žieduoti Ventės rage pagautą paukštį. |
„Apie 70–80 proc. iš šio būrio pasuka Kuršių nerijos link, kiti skrenda į Ventės ragą. Čia yra patogiausia vieta paukščiams žieduoti, nes dalis jų per marias bijo skristi, apsisuka, leidžiasi į krūmus ir toliau skrenda Rusnės link. Tačiau mes pagauname ir sužieduojame tik mažiau nei 1 proc. praskrendančių paukščių“, – aiškino pašnekovas.
Iš tinklo ištraukę paukštį, ornitologai ant jo kojos uždeda žiedą, kuriame įspaustas žiedavimo centro adresas ir eilės numeris. Visa kita informacija – paukščio rūšis, amžius, pagavimo vieta – fiksuojama ornitologų dokumentuose. „Jeigu kolegos kitoje šalyje pagauna paukštį su žiedu iš Lietuvos, praneša mums ir taip galime stebėti paukščių migracijos kelius. Ir atvirkščiai – informacija dalinamės ir mes“, – sakė V.Jusys.
Beje, kitose šalyje paukščiams, ypač didesniems, prie žiedo kartais pritaisomi ir maži siųstuvai – taip palydovo pagalba galima stebėti sparnuočio migraciją bet kuriuo momentu. Rekordas: laplandinis griciukas be nutūpimo nuskrido 12 tūkst. km – nuo Naujosios Zelandijos iki Aliaskos.
