Papildyta 9.35 val.: Trečiadienį ryte Kauno policija pranešė, kad pareigūnai sulaikė vyriškį, susijusį su šiuo nusikaltimu.
Pasak Kauno policijos atstovės spaudai Ramunės Tarandės, tyrėjai operatyviai nustatė asmenį, į griovį sumetusį minėtas gyvūnų gaišenas. 43-ejų kaunietis byloje apklaustas specialiuoju liudytoju. Ar jam pareikšti įtarimus, bus sprendžiama tik gavus oficialias ekspertų išvadas.
Naujienų portalas 15min.lt rašė, kad pirmadienį Garliavos plente rasta 19, kaip įtariama, šunų kūnų bei vienas negyvas bebras. Gyvūnų palaikai buvo nuvežti į „Nuaro“ patalpose esančius šaldytuvus. Antradienį jie atiduoti Lietuvos sveikatos mokslų (buvusios Lietuvos veterinarijos akademijos – red.) Patologijos centro specialistams, jie atliks kūnų skrodimą.
Po jo turėtų galutinai išaiškėti, kokie gyvūnai buvo rasti Aleksoto rajone. Pirminė apžiūra atskleidė, kad gyvūnų kūnai sudarkyti – beveik visi neturėjo priekinių letenų, kurios greičiausiai buvo nupjautos, kitiems trūko ir kitų organų, rasta ir begalvių gyvūnų.
„Į visus klausimus atsakys ekspertizė. Išvadas, kokie tai gyvūnai ir kaip jie gavo galą, specialistai ketina pateikti šiandien“, – sakė Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Albinas Liaudanskas.
Kauniečiai pamena sovietmečiu sklidusias kalbas, kad Kaune buvo gaudomi valkataujantys šunys, o iš nudirtų jų kailių gaminti įvairūs daiktai, taip pat avalynė. Aleksote rasti išdarkyti gyvūnų kūnai priminė šiuos gandus.
Kauno gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė sakė, kad jai ir kolegoms veterinarams dviprasmiškų minčių sukėlė tai, jog dauguma gyvūnų buvo juodi. „Anksčiau esame susidūrę su žmonėmis, kurie atėję į prieglaudą norėdavo gauti būtent juodas kates ar šunis ir to primygtinai reikalaudavo. Įtarėme, kad gyvūnai gali būti panaudoti blogiems tikslams. Todėl gyvūnų neduodavome“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė.
Laukia ekspertų išvadų
Antradienį Centro policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Atskleisti nusikaltimo aplinkybes nurodyta patyrusiems kriminalistams, kurie tikisi, jog į kelią, padėsiantį rasti nusikaltėlius, atves patologų išvados. Neatmetama, kad dalis gyvūnų galėjo būti naminiai, todėl jų kūnuose tikimasi rasti identifikacines mikroschemas – jos leistų operatyviai nustatyti šeimininkus ir išsiaiškinti jų augintinių dingimo aplinkybes.
„Dar anksti ką nors sakyti, tikrinamos kelios versijos. Šiuo atveju didelės žalos visuomenei nebuvo padaryta, tačiau įvykis – rezonansinis. Todėl dirbama tikrai intensyviai, kad nusikaltimas būtų atskleistas“, – sakė Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojas Danas Černiauskas.
Apmąstymų pareigūnams kelia ir anonimiški skambučiai. Telefonu nuo antradienio ryto atakuojami Gyvūnų globėjų asociacijos ir „Nuaras“ darbuotojai. Pasak Gyvūnų globėjų asociacijos vyresniosios specialistės Lolitos Grėblikienės, žinia apie kraupų radinį sujudino žmones: skambinantieji praneša ne tik su šiuo įvykiu galimai susijusius dalykus, bet ir apie naujus pažeidimus.
Vienas iš pranešimų – labai panašus į pastarųjų dienų įvykį. Skambinusieji pasakojo, kad prieš kurį laiką netoli Garliavos, Kauno rajone, buvo rasti keliolikos kitų gyvūnų palaikai. Jie taip pat buvo be kailio.
J.Gustaitienė neatmetė, kad su šiuo nusikaltimu susijęs ir dar vienas įvykis. Rugpjūtį Kleboniškio miške rastas sužeistas šuo, jam buvo nulupta dalis odos. Pasak J.Gustaitienės, vėliau atsiradęs gyvūno šeimininkas prisiekė, kad pabėgti jo augintinis negalėjo: esą teritorija, kurioje buvo laikomas šuo, apjuosta didžiule tvora, todėl čia turėjo pasidarbuoti pašaliniai.
