Pasirodo, viena katė per metus gali atsivesti net 18 kačiukų. Jeigu kiekviena benamė katė po tiek ir užaugintų, Vilniaus kiemuose galėtų būti sunku praeiti.
Tačiau su pirmaisiais kniauktelėjimais į sostinės kiemus pradeda užsukti ir Vilniaus gyvūnų globos namų sanitarai, vykdantys programą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. „Mes kiekvieną dieną išvykstame tarsi į žvejybą – niekada nežinome, kiek kur ir apskritai ką „sužvejosime“, – traukdamas specialius gaudymo narvelius iš automobilio šypteli jau šeštus metus sanitaru dirbantis Jonas Kantakevičius.
Kaip teigia Vilniaus gyvūnų globos namų specialistai, pastebėta, kad laukinės katės gali poruotis sulaukusios vos pusės metų, ruja joms gali kartotis vidutiniškai kas 17 dienų. „Morčiaus“ periodas trukti net 3 savaites, o susilaukusios palikuonių dažnai nieko nelaukdamos katės vėl pradeda riesti uodegą, taigi tokį dauginimąsi privalu kontroliuoti.
„Žinoma, benamės katės kiemuose vieniems malonios murklės, o kitiems – tikras kliuvinys, nes mėgsta tupėti ant automobilių ir apipėduoti juos. Tie, kam patinka, mums negaili pylos, apšaukia ar net kiaušiniais bando apmėtyti, galvodami, kad mes gal tas kates žudom. Tie, kam nepatinka šie kiemo gyvūnai, nusivilia, kai sužino, kad po kelių dienų jas parvešime atgal, tik jau kastruotas. Tai tokiems turbūt labiau priimti būtų senieji, atgyvenę ir Vilniaus mieste jau nebenaudojami gyvūnų kontrolės metodai“, – svarstė J.Kantakevičius.
Kodėl katės grįžta į tuos pačius kiemus? Nes čia jos įpratusios gyventi, o ir turi misiją – gaudo graužikus. Neliktų kačių – galėtų atsirasti ir kur kas nemalonesnių problemų, kai laiptines apniktų pelės ar žiurkės.
Vilniaus gyvūnų globos namų specialistai kačių gaudyti važiuoja beveik kiekvieną dieną pagal gyventojų pranešimus. Į specialius kačių gaudymui skirtus narvelius kartais įdedamas skanesnis kąsnelis, tačiau svarbiausio ingrediento – valerijono – niekada nepamirštama užlašinti. „Jaukas“ išdėliojamas po teritoriją ir prasideda laukimas, kaip tikroje žvejyboje.
„Būna, kad katės greitai užuodžia jas viliojantį valerijono aromatą. Lenda tada jos iš visų pakampių, trinasi apie narvą, kartais ir tarpusavyje susipeša, kad tik arčiau prie aromato prieitų. Katei įlindus į narvelį jo durelės automatiškai užsitrenkia. Būna, kad taip pasitrynę į narvą murkliai ir neįlenda“, – pasakojo gyvūnų kontrole užsiimančios įmonės „Grinda“ darbuotojas.
Sugautos katės keliauja į Vilniaus gyvūnų globos namus, kur pirmiausia jas apžiūri veterinarijos gydytoja. Jeigu katė turi mikroschemą, skambinama šeimininkams, jeigu ligota – gydoma, o vėliau sterilizuojama (arba kastruojamas, jeigu tai katinas) ir, atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, paleidžiama po kelių dienų sugavimo vietoje.
„Pastebėta, kad savoje aplinkoje katės greičiau sveiksta, nes sugrįžta į joms pažįstamą teritoriją. Kita priežastis – ilgėliau pas mus užsibuvusios ir nuolat maitinamos, jos pradeda prarasti išgyvenimo gatvėje įgūdžius, o jų gyvenama teritorija gali būti užimta kitų kačių“, – teigė Agnė Stasiūnienė, Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė ir veterinarijos gydytoja.
Programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ paprastai vyksta šiltuoju metų laiku, nes tada katėms lengviau ištverti pooperacinį laikotarpį. Skaičiuojama, kad pernai metais pagal šią programą išoperuota 590 kačių, užpernai – 392, o 2015 m. – 446. Šios programos vykdymo kaštus dengia įmonė „Grinda“, ankščiau gyvūnų kontrolei skirtas lėšas panaudodavusi benamių gyvūnų eutanazijai. Šiuo metu eutanazija yra taikoma tik beviltiškai sergantiems ar sužalotiems gyvūnams. Skaičiuojama, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose per pastaruosius 3 metus buvo užmigdyta tik 15 keturkojų.
„Vidutiniškai pas mus per dieną atvažiuoja apie 5 katės, tačiau yra buvęs atvejis, kai per dieną buvo sugauta 40 kačių. Gerai, kad tiksliai žinojome, iš kur kokia katė atkeliavo, tai buvo galima jas sugrupuoti „pagal tikrąją gyvenamą vietą“, nes kitu atveju būtume turėję dar ir masines katinų muštynes“, – juokėsi A.Stasiūnienė, šiemet jau atlikusi 144 gyvūnų kastracijas arba sterilizacijas.
