Parke netoli Danės upės vaikštinėjantis gandras klaipėdiečiams iš pradžių kėlė nerimą. Esą išdidus sparnuotis kasdien atrodė vis liūdnesnis, išsekęs ir bejėgis. Todėl susigraudinę miesto gyventojai į pagalbą kvietė gyvūnų priežiūros centro „Nuaras" specialistus, policininkus ir ugniagesius. Tačiau jiems visiems gandras tik parodydavo uodegą ir pakilęs nuskrisdavo. Po kiek laiko raudonkojis vėl išdidžiai vaikštinėdavo po parką.
Veterinarijos gydytojas Edvardas Legeckas, pats Klaipėdos rajone laikantis daugybę paukščių ir žvėrių, tikina, kad šis gandras nėra nei atsilikęs nuo būrio, nei sergantis. „Neabejoju, kad tai iš lizdo iškritęs ir žmonių užaugintas paukštis, – sakė jis. – Jis visiškai sveikas ir nė kiek nesužalotas, tik laisvėje gyvenę paukščiai šio gandro į būrį nepriėmė, todėl jis čia ir pasiliko."
E.Legeckas patarė dėl paukščio likimo nesijaudinti, šalčiai jam esą nebaisūs. „Svarbiausia, kad gandrui netrūktų lesalo, – kalbėjo specialistas. – Taip nutikti neturėtų, nes aplinkinių namų gyventojai jį palesina. Atliekų paukščiai randa ir konteineriuose. Jei gandro nenuskriaus agresyvūs šunys arba neišsikeps benamiai, jis sulauks pavasario. Tada gandras prisidės prie parskridusių paukščių, tokių pat „senbernių".
E.Legeckas prisiminė, kaip vaikystėje pats stebėdavo Kauno zoologijos sode žiemojančius laukinius gandrus: „Jie visą žiemą tupėdavo ant apšvietimo stulpų apsnigę, susitraukę. Palesdavo, kai darbuotojai lesindavo tikruosius sodo globotinius."
Klaipėdos centre žiemoti nusprendęs gandras žmonių nebijo, tačiau su jais nesibičiuliauja ir per arti neprisileidžia. Jei kas nors prie paukščio staigiai artėja, jis tiesiog pakyla ir nuskrenda į kitą vietą.
Šilutės rajone Ventės rage jau penkerius metus žiemoja kitas gandras. Jį nuo mažų dienų užaugino žmonės – Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys iš gandralizdžio išmestą gandriuką parsivežė dar 2004 metų vasarą.
Žiemoti, kaip paprastai daro gandrai, šis neišskrido ir šiemet. Per didžiausius speigus paukštis paprastai uždaromas tvarte.
