Žvelgiant į nuotraukas atrodo, jog tai itin reti juodieji gandrai, tačiau iš tiesų tai įprasti raudonkojai baltieji gandrai, ne savo noru virtę juodaisiais. Nežinia kas, vaikai, ar suaugę, juos ištepliojo mėtydami tepalų maišelius.
Purmalių kaimą gandrai itin mėgsta, čia laukymėje kartais jų galima išvysti kelias dešimtis.
Apie šešerius metus Purmaliuose gyvenanti ši gandrų pora nuo piktavalių nukentėjo, manoma, gegužės pradžioje. Iki tol po žolynus vaikštinėję balti gandrai buvo pastebėti pajuodę.
„Mes nuvykome pasižiūrėti ir pranešėme aplinkosaugininkams. Įrodymų daug, tačiau nepagautas ne vagis. Aptikome besimėtančius kamščius nuo penkių litrų talpų, jie buvo tepaluoti. Galbūt tepalas buvo pilstomas į maišelius, gal į balionus, matyti, jog specialiai apmėtyti ir kad, matyt, norėjo gandrus išvaryti iš lizdo, gal net su tikslu padegti, nes panaudotas tepalas, yra degi medžiaga.
Bandyta slėpti įvykius, ant žolės, kur didžiausia bala tepalo, ji aptraukta sudžiūvusia žole, – sakė G.Liutkuvienė.
Po gandralizdžiu stovėdamas neįmesi, buvo paeita toliau, įsipilta ir sviesta. Matyt, vienas maišelis ar indas buvo sutrūkęs, nes yra kokių penkių metrų drūžė link gandralizdžio. Gerai pasižiūrėjus matyti, jog buvo permesta virš gandralizdžio, tepalas nuvarvėjęs žemyn, – kalbėjo G.Liutkuvienė. – Kokio išradingumo reikia būti, kad šitaip sugalvotum, juk į stulpą neįlipsi. Sunku pasakyti, bet nemanome, kad tai paauglių darbas, nes dešimt litrų tepalų reikia gauti iš kažkur. Bandyta slėpti įvykius, ant žolės, kur didžiausia bala tepalo, ji aptraukta sudžiūvusia žole“.
Gandrai savo lizdą susikrovė specialiai suvirinus rėmą ant stulpo, kuriuo elektra nebeteka, šiuos darbus atliko vienas Purmalių gyventojas.
Gyvūnų globėjams lankantis įvykio vietoje gandras buvo išskridęs parnešti maisto, o gandrienė tupėjo ant kiaušinių, nors neabejojama, kad iš jų jaunikliai nebeišsiris, nes tepalas užkimšo kiaušinių poras.
Pilnas lizdas tepalo, su snapu valosi plunksnas ir paskleidžia dar labiau. Neaišku ir tai, kiek jie prisirijo to tepalo.
„Beprasmiškas tas tupėjimas, tačiau nesinori jų krutinti. Jei jie ir išsiris, tų tepalų lizde prisigers oda ir neišgyvens. Vienintelis būdas išvalyt – su sviestu, bet jie skraido ir niekaip nepagausi.
Pilnas lizdas tepalo, su snapu valosi plunksnas ir paskleidžia dar labiau. Neaišku ir tai, kiek jie prisirijo to tepalo, ir jiems pavojus gyvybei gresia“, – sakė gyvūnų globėja, ketinanti dar kartą aplankyti nuskriaustus gandrus ir įsitikinti, ar jiems nekilo negalavimų. Jei gandrų lizdas būtų tuščias, globėjai ketina išvalyti lizdą, kad šis bent jau nebebūtų tepaluotas, tačiau baiminamasi, kad gandrai gali nebesugrįžti.
Įvykio vietoje lankėsi ir aplinkosaugininkai. Jie klausinėjo gyventojų apie nelaimę, bandė surasti liudininkus, nustatyti galimus kaltininkus.
Gyvūnų globėjai G.Liutkuvienei gandrai ne naujiena, ne vieną jų yra slaugiusi ir prižiūrėjusi. Ir šiuo metu gyvūnų prieglaudos kieme vaikštinėja ne vienas šis raudonkojis.
„Širdį skauda, kad taip elgiasi. Jei ten būtų privati valda, tuštindamiesi terštų, dar suprantu, o dabar jie gyvena vidury laukymės, kur aukšta žolė. Motyvas kol kas į galvą ateina tik toks, kad galbūt kažkam ant stogo nutupia, teršia. Senovėj žmonės norėjo prisiviliot gandrus, o dabar štai kas vyksta“, – apgailestauja gyvūnų globėja.
