2014 metais Iwo buvo pagautas Tatrų nacionaliniame parke. Tuomet jam ir uždėtas antkaklis su GPS siųstuvu. Šis siunčia informaciją apie vietą, kur šiuo metu yra lokys, į nurodytą mobilųjį telefoną. Todėl tyrėjai gali geriau pažinti ir saugoti ruduosius lokius. Gyvūnui visą savo gyvenimą su siųstuvu vaikščioti nereikės, antkaklis turėtų nusisegti ir nukristi maždaug po metų.
Tokiu būdu gauta informacijos apie Iwo keliones. Pernai mokslininkai stebėjo apie 100 kilometrų Iwo kelionę į Slovakiją. Tuo metu lokys triskart įveikė ir 2,2–2,4 tūkst. metrų aukštį.
Dabar lokys išsiruošė gerokai toliau. Iš Slovakijos jis patraukė tolyn ir per 7 dienas įveikęs 120 km gegužės 3-iąją pasiekė Vengriją.
Meškų patinai visada daug juda, patelės paprastai yra sėslesnės, gyvena vienoje vietoje. Iwo ne tik įveikė didelį atstumą, bet ir keliavo nepažįstamomis vietovėmis, ten ieškojo maisto, ne kartą užklydo į žmonių apgyvendintas teritorijas, vaikščiojo tarp pastatų, keliais ir per geležinkelį. Pati nesaugiausia vieta buvo D1 autostrada Slovakijoje, ją lokys kirto per specialiai gyvūnams įrengtą perėją.
Vengrijoje nėra nuolat gyvenančios rudųjų meškų populiacijos, tačiau šalies šiaurėje nuolat pastebima šios rūšies patelių. Tad ir Iwo greičiausia čia atkeliavo ieškodamas partnerės – šiuo metu dar nesibaigusi meškų ruja.
Meškos Vengrijoje yra saugomos, nors kartais ir tampa brakonierių aukomis. Mokslininkai ketina ir toliau stebėti Iwo kelionę, tuomet ir paaiškės, ar lokys grįš į Tatrus, ar liks Vengrijoje.
