Tarsi iš tremties į savo gimtą šalį sugrįžtančios šios baltų žemėse kadaise natūraliai gyvenusios avys dar nėra plačiai žinomos mūsų šalyje.
Škudžių veislė laikoma viena seniausia – aborigenine veisle. Ji amžiams bėgant mažiausiai pakito ir išlaikė savo gryną genetinę liniją grynakraujų avių veislių pasaulyje. Ankstyvieji keleto tūkstančių metų senumo istoriniai tekstilės radiniai Baltijos regione – Rytų Prūsijoje, Lietuvos teritorijoje ir kitose Baltijos šalyse – patvirtina, kad tuometinė šios veislės vilna yra tapati šiandieninei.
Kaip ir šiurkščiavilnėms Pomeranijos avims dėl karų ir žmonių tremties iš jų tėvynės Lietuvos, Rytų Prūsijos ir Pamario škudėms grėsė išnykimas, ir po Antrojo pasaulinio karo buvo belikusi tik viena kita šios veislės avis, nors dar 1930 m. jų buvo priskaičiuojama iki 70 000. Tik dėka keleto entuziastų avių augintojų Vokietijoje buvo pamažu atkurta gyvybinga populiacija iš išlikusių 160 škudžių avių, rastų ir atgabentų iš Lietuvos ir dar kelių vietų Baltijos regione.
 |
| Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos nuotr./Škudės avys |
Teigiama, kad škudžių veislės avys gali išgyventi net iki 25 metų. Škudžių ruja yra nesezoninė, tai reiškia, kad jos gali ėriuotis beveik bet kuriuo metų laiku. Škudžių veislių avims ėriuojantis nereikalinga avių augintojo pagalba, kuri reikalinga daugeliui kitų veislių avims. Po maždaug 5 mėn. trukusio nėštumo, šios avys atsiveda 1–3 vikrius ir gyvybingus ėriukus.
Šiai veislei būdinga šilta vilna avies papilvėje apsaugo naujagimius ėriukus ir esant dideliems šalčiams. Nors škudės gali ėriuotis ir prie –20 C°, tačiau geriau yra suplanuoti ėriavedžių kergimą taip, kad ėriukus atsivestų jau dideliems šalčiams pasibaigus pavasario pradžioje apie jorę, kai jau neužilgo pradeda žaliuoti žolė, o toks pavasarinis maitinimasis pirma žaluma maitinančioms ėriavedėms yra labai naudingas, kas lemia ir ėriukų geresnį išsivystymą bei jų stiprumą.
Prisipratinus šias avis, jos yra jaukios, draugiškos, ėda iš rankų, tačiau bet koks staigus judesys ar staigus dirgiklis priverčia jas staiga atitinkamai sureaguoti – dažniausiai bėgti. Ilgesnį laiką išbuvusios be kontakto su žmogumi škudės gali vėl tapti atsargesnėmis, tarsi „sulaukėja“.
Dabar škudžių veislės avių priskaičiuojama apie 5 000, daugiausia jos auginamos Vokietijoje, Šveicarijoje, Olandijoje. Tai labai nedidelis skaičius gyvybingai populiacijai išlikti ir egzistuoti, tad vis dėlto šios veislės avių populiacijai vis dar gresia išnykimas. Škudės yra įtrauktos į Vokietijos Senų ir nykstančių gyvūnų veislių organizacijos sąrašą (GEH), į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės duomenų banką, įsteigtą prie FAO (Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija), taip pat – į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą bei pripažinta saugotina ir nykstančia veisle.
 |
| Lietuvos škudžių avių augintojų asociacijos nuotr./Avis su ėriukais |
Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 150 škudžių veislės avių. Šios avių veislės augintojai yra susibūrę į Lietuvos škudžių avių augintojų asociaciją, kurios tikslas yra suvienyti pastangas šios Lietuvos kultūrai, istorijai ir tautiniam paveldui svarbios lietuviškų avių populiacijos išsaugojimui bei gausinimui, ir suburti kuo didesnį bendraminčių ratą, norinčių jas auginti ir tuo prisidėti prie škudžių veislės avių sugrąžinimo į jos kilmės šalį, jos ekonominės ir mokslinės vertės didinimo.
Asociacija yra įkurta 2011 m. balandžio18 d. ir šiuo metu vienija 11 narių.
Tačiau tenka apgailestauti, kad škudžių veislė vis dar nėra įtraukta į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių sąrašą ir Lietuvos tautinio paveldo produktų registrą, tuo neužtikrinant valstybinės apsaugos ir globos šiai senai ir retai avių veislei.
