Dažnai žmonės net nesusimąsto, kad netgi šlapia po lietaus, rasota žolė gali labai sunkiai susargdinti tą patį žolėdį arklį ar lamą, o duotas vaisiaus gabalėlis netikti jo taip norinčiai beždžionei. Būtent saldumynų prisivalgiusi beždžionėlė Muntis susirgo primatams visiškai nebūdinga liga – cukriniu diabetu.
Be kita ko, zoologijos sode kaip ir gyvūnijos pasaulyje egzistuoja bandos, gyvūnų šeimos ir tarp jų esanti hierarchija. Pašalinis lankytojų šėrimas gali sukelti ne vien tik stiprius sveikatos sutrikimus, bet ir gyvūno mirtį. Tai gali nutikti ne vien dėl virškinamojo trakto sutrikimų.
Bendruomenėmis gyvenantys gyvūnai turi labai griežtą hierarchiją, o lankytojų netinkamai paduotas maisto gabaliukas voljere gali sukelti tikrą sąmyšį.
Maisto gyvūnai gauna pakankamai
Lietuvos zoologijos sodo kasdienybė vis dar labai mažai žinoma lankytojams ar gyvūnais besidomintiems asmenims. Ankstyvas rytas bet kuriame Pasaulio zoologijos sode pirmiausiai prasideda nuo maisto normų svėrimo, jų dėliojimo į dėžutes konkretiems gyvūnams ir gyvūnų sveikatos patikros. Neišimtis ir Kaune įsikūręs Lietuvos zooloijos sodas.
Kiekvienas čia esantis gyvūnas maisto gauna pakankamai, jų racionas yra įvairus, pilnavertis ir visų pirma kokybiškas. Zoologijos sodo specialistai atidžiai paskiria maistą, nustato jo normas, atsižvelgdami į gyvūno rūšį, jo sudėjimą, aktyvumą bei sveikatą.
Ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir tinkamą gyvūno judėjimą – juk gyvūnai kaip ir mes turi judėti, gauti gryno oro ir sportuoti. Todėl labai didelis dėmesys yra skiriamas tiems gyvūnams, kurie mažiau juda, arba neretai yra „palepinami“ zoologijos sodo lankytojų jų atsineštu maistu.
Labai dažnai zoologijos sodo darbuotojai susiduria su gyvūnų viršsvorio problema, kurio priežąstis – saldainio nepagailėję zoologijos sodo lankytojai. Tokiu atveju, gyvūnui taikoma dieta, tačiau ilgainiui rezultatai nesikeičia, nes laukinių gyvūnų organizmas nėra prisitaikęs įsisavinti maistą, kuriuo gamtoje šie gyvūnai nesimaitina.
Susirgo cukriniu diabetu
Pasitaiko ir itin sudėtingų atvejų, kuomet lankytojų pamaitinti gyvūnai suserga negrįžtamai. Kaune esančiame zoologijos sode jau penktus metus lankytojus džiugina juodagalvis kapucinas vardu Muntis. Prieš porą mėnesių buvo pastebėta, kad jis pradėjo labai dažnai šlapintis, yra ištroškęs ir tai nesiliauja.
Todėl buvo paimtas šlapimo tyrimas, kurio rodikliai nebuvo labai geri, aptiktas gliukozės pėdsakas, kurio pas sveiką gyvūną būti neturėtų. Netrukus buvo paimtas ir kraujo mėginys. Deja, bet atsakymai buvo labai liūdinantys. Munčiui – cukrinis diabetas. Tai tikriausiai pirmas kartas Lietuvoje, kuomet diabetas yra nustatomas laukiniam gyvūnui, o tuo labiau primatui.
Paprastai laukiniai kapucinai cukrinio diabeto ligomis serga itin retai. Lietuvos zoologijos sodo specialistai kreipėsi ir į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) veterinarus, su klausimu, kodėl Muntis staiga susirgo šia liga. Užsienyje dirbantys specialistai patikino, kad šie kapucinai, turėdami jiems įprastą racioną tokiomis ligomis serga itin retai.
Abejonių nekėlė vienas faktas – Kaune zoologijos sodo lankytojai dažnai nepagaili saldainio ar sausainio gyvūnams, nepaisant draudžiančių užrašų, jog gyvūnas gali susirgti. Zoologijos sode dirbantys specialistai neabejoja – Muntį susargdino nedrausmingi lankytojai.
Vieną kartą per parą Munčiui bus leidžiamas insulinas, taip pat nuolat tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje.
Dabar Munčiui yra keičiamas racionas, kad jis gautų mažesnį kiekį angliavandenių. Vieną kartą per parą Munčiui bus leidžiamas insulinas, taip pat nuolat tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Zoologijos sodo darbuotojai tikina, kad liūdniausia yra tai, jog Munčiui teks atsisakyti jo taip pamėgtų saldžių vaisių.
Dėl to zoologijos sodo darbuotojai laukia tik drausmingų ir atsakingų lankytojų, kurie supranta, kad netinkamai šeriamas gyvūnas gali susirgti, o ligą ne visuomet pavyksta pastebėti laiku.
Lietuvos zoologijos sode visais sezonais nuolat vyksta parodomųjų šėrimų programos, leidžiančios lankytojams sužinoti apie gyvūnų maitinimo ypatumus, biologiją.
Šių šėrimų metu neretai su gyvūnų prižiūrėtojo leidimu smalsiausi lankytojai pakviečiami ir patys pamaitinti norimą gyvūną – jiems duodant tinkamą ėdesį. Toks gyvūno šėrimas yra saugus zoologijos sodo gyventojams ir patiems lankytojams. Tokiu būdu lankytojai gali patirti teigiamas emocijas nežalodami sode esančių gyvūnų.
