– Neurodermitas – lėtinė uždegiminė odos liga, kurią gali sukelti įvairūs alergenai. Kaip nutiko, kad jūsų dukrai, kuri buvo alergiška gyvūnų plaukams, namuose laikomi augintiniai padėjo šią ligą įveikti?
– Neurodermitas mano dukrai pasireiškė kūdikystėje – sulaukus 9 mėn. amžiaus. Ši liga tai – lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis remisijomis. Tai reiškia, kad po paūmėjimų, kurie paprastai būna pavasarį ir rudenį, ligos požymiai susilpnėja, atslūgsta.
Pastebėję ligos požymius konsultavomės su gydytojais. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vaiko organizmas jautrus dulkėms, namų dulkių erkutėms, gyvūnams. Medikai rekomendavo atsisakyti visų gyvūnų, esančių namuose. Daugumai žmonių gydytojas – autoritetas, todėl paklausę jų gyvūnus išveža į prieglaudas. Tačiau mūsų namai – visuomet buvo pilni augintinių. Juose nuolat gyveno bent keli katinai ir šunys. Visa šeima juos myli. Dukra taip pat. Todėl ir minties, kad turėtume juos kažkam atiduoti, net nesvarstėme.
Negerai, kai vaikas auga sterilioje aplinkoje. Reikia visko – ir purvo, ir dulkių. Juk taip stiprinama imuninė sistema.
Apie dukrai pasireiškusią alergiją ieškojau informacijos, skaičiau nemažai literatūros. Remdamasi tuo, ką sužinojau, padariau išvadą, kad organizmas kaip tik turėtų kontaktuoti su alergenu. Negerai, kai vaikas auga sterilioje aplinkoje. Reikia visko – ir purvo, ir dulkių. Juk taip stiprinama imuninė sistema. Neklydau, alergija pasireikšdavo vis rečiau. Neseniai atlikti tyrimai jokių požymių, kad dukra alergiška gyvūnams, neberodo.
– Ligos paūmėjimo laikotarpiais dukra vartojo vaistus?
– Nors aš ir mano tėvai esame gydytojai, laikomės skeptiško požiūrio į vaistus. Dermatologai, kaip ir kiti gydytojai, privalo paskirti vaistus, tačiau aš jų dukrai neduodavau. Žinoma, mano pavyzdžiu neturėtų sekti tie žmonės, kuriems alergija gyvūnų plaukams pasireiškia ūmiai. Juk būna, kad į kambarį įeina katinas ir vaikui staiga pradeda ašaroti akys, gali net pasireikšti dusulys. Tačiau manau, kad tokių atvejų būna retai.
– Sakoma, kad gyvūno glostymas padeda sumažinti kraujospūdį, gerina virškinimą. Ar tai tiesa?
– Tiesa. Glostant šunį ar katę susikuria tam tikras elektrinis laukas. Per delnus, odą toji energija veikia imunitetą, ramina nervų sistemą, slopina įtampą.
Apie gyvūnų gydymą yra rašiusi gydytoja, publicistė Filomena Taunytė, apie šunų, kačių, žirgų terapiją – fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas.
– Ar iš tikrųjų šunų seilėse yra fermento, ardančio bakterinių ląstelių sieneles ir dėl to gydančio žaizdas?
– Šunų seilėse yra fermento lizocimo, kuris iš tikrųjų ardo bakterijų sieneles. Sako, kad ilgai negyjančias žaizdas reikėtų duoti šuniukui palaižyti.
Negana to, kai kurie mokslininkai teigia, jog šunys geba užuosti vėžį. Manoma, kad yra buvę atvejų, jog šuniui pradėjus laižyti ant šeimininko kūno iškilusį gumbelį, vėliau paaiškėjo, kad tai – navikas.
– Kitose šalyse šuns buvimas gydymo įstaigose – įprastas dalykas. Tačiau mūsų šalyje tai riboja įstatymai. Kaip manote, ar greitai visuomenės požiūris šiuo atžvilgiu pasikeis?
– Labai norisi, kad visuomenės požiūris pasikeistų, bet juk mūsų šalyje ne ką geresnis ir požiūris į žmogų. Dirbu rajono ligoninėje ir matau, kokie apleisti jos skyriai. Sveikatos apsaugai skiriama nedaug pinigų. Manau, požiūris į gyvūną parodo požiūrį į žmogų. Jeigu nemylėsime gyvūno, tai nemylėsime ir žmogaus.
Šunų seilėse yra fermento lizocimo, kuris iš tikrųjų ardo bakterijų sieneles. Sako, kad ilgai negyjančias žaizdas reikėtų duoti šuniukui palaižyti.
Mano tėvas neseniai buvo gydomas ligoninės slaugos skyriuje ir visą laiką klausinėjo, kaip laikosi namuose likę gyvūnai. Mes taip norėjome juos atvežti į ligoninę, betgi negalima, draudžiama. Užsienyje yra priešingai. Slaugos ligoninėse vaikšto kačiukai, šuniukai, kurie teigiamai veikia negaluojančius žmones.
– Kaip žmogui gali padėti hipoterapija, t. y. žirgų terapija?
– Žirgų terapija gali padėti ir vaikams, sergantiems psichikos ligomis, ir suaugusiesiems, patyrusiems traumas, pavyzdžiui, galvos smegenų. Žirgo žingsniavimas atitinka žmogaus ėjimo ritmą. Tai žmogaus, jojančio ant arklio, smegenims padeda atkurti judesio funkciją. Kitaip tariant, vystosi motoriniai gebėjimai, gerėja dėmesio koncentracija.
– Teigiama, kad katės – tikros terapeutės. Manoma, kad katę glostančio žmogaus pulsas pasidaro normalus, pagerėja mikrocirkuliacija, dingsta širdies ir lygiųjų raumenų spazmai. Kuo dar žmogaus sveikatai naudingos katės?
– Kačių murkimas skleidžia ultragarsines bangas, kurios teigiamai veikia žmogų, pavyzdžiui, stabdo osteoporozės vystymąsi. Manau, kiekvienam teko girdėti, kad negaluojant katė bene visada atsigula ant skaudamos vietos.
Visi, sergantys širdies ligomis, turėtų namuose auginti katę ir leisti jai gulėti ant krūtinės.
– Manoma, jog žmonės, auginantys šunis ir kates, gyvena ilgai. Ar tai pagrįsta?
– Mokslininkai teigia, kad tokie žmonės gyvena apie 5 metais ilgiau nei tie, kurie gyvūnų neaugina.
– Tyrimai rodo, kad gyvūnai skatina vaikų socialinius įgūdžius, padeda įveikti bendravimo problemas. Tai tiesa?
– Taip, o ypač gyvūnai padeda vaikams, sergantiems autizmu. Augti su gyvūnais paranku emociškai uždariems, neramiems vaikams.
