Taip dažnai nutinka šunims, kurie ilgam paliekami vieni. Lojimas tampa smagiu užsiėmimu, įdomia veikla. Kartais šeimininkai patys paskatina tokį šunų elgesį, kai kreipia dėmesį į augintinį tik tuomet, kai jis suloja, ir pamiršta šunį pagirti, jam tylint.
Norint išvengti lojimo problemos reikia suprasti, kad šuo loja, nes jam nuobodu arba liūdna. Todėl:
• Nuobodu nebus, jei užsiimsite šuns dresūra, protinis darbas taip pat išvargina šunis, kaip ir žmones. Bet mokymasis neturi būti nuobodus ir rutiniškas.
• Jei šuo laisvai laksto kieme, bet yra mažai vedžiojamas, jam trūksta socialinio kontakto su kitais šunimis, jų kvapais. Reguliariai vedžiokite šunį po naujas vietas. Leiskite palakstyti su šunimis, po tokios žaidimų sesijos, šuo miegos ramiai ir neerzins lojimu.
• Jei šuo turi galimybę laisvai lakstyti kieme, nereiškia, kad jam pakanka fizinio aktyvumo.
Didžiausia šeimininkų klaida – kaskart skirtinga reakcija į šuns lojimą.
• Šuo gali loti prašydamas šeimininko dėmesio, tokiu atveju nereaguokite į jį.
Jeigu yra sudėtinga perauklėti šunį, tuomet jo voljeras turėtų būti tokioje kiemo vietoje, kurioje yra mažiausiai trukdžių. Jei šuo loja, kai šeimininkų nėra namie, palikite jam žaislų arba prieš išvykdami palakstykite kartu.
Didžiausia šeimininkų klaida – kaskart skirtinga reakcija į šuns lojimą. Vieną kartą šeimininkai nereaguoja į lojantį šunį, kitą kartą – griežtai bara, trečią sykį – skatina lojimą, jei pro šalį eina nepažįstamas žmogus. Toks pastovus nepastovumas niekada neišspręs problemos. Tam, kad šuo laikytųsi taisyklių, jis turi žinoti, kokios jos yra. Išmokykite šunį paklusnumo komandos, kuri draustų loti. Kiekvieną kartą, kai šuo loja gindamas teritoriją, pagirkite jį, o po kelių sulojimų sudrauskite, sakydami komandą ir laikydami šuns skanėstą. Šuo pajus skanėstą ir negalės vienu metu loti ir uostyti skanėstą, po 3 nelojimo sekundžių pagirkite šunį ir duokite skanėstą. Ilginkite laiką iki 5 sekundžių ir tik tuomet duokite skanėstą. Kaskart kai šuo nustoja loti išgirdęs komandą, pagirkite.
Bet jei šuo po komandos suloja, nors ir silpniau, iškart subarkite. Tai labai svarbu, tik taip šuo pajus skirtumą ir supras komandos esmę. Šeimininko reakciją į nesureaguotą šuns komandą turi būti staigi, galima garsiai pakartoti komandą, apipurkšti snukį vandeniu. Šuo turi nustebti dėl taip staigiai pasikeitusios jūsų reakcijos, jei šuo vėl nutyla ir neloja, pagirkite jį.
Kai šuo įsisavina komandą, reikia nenutraukti mokymosi, o nuolatos kartoti. Tik nuolat praktikuojantis galima suvaldyti šuns lojimą.
