Berlyno Humboldto universiteto doktorantė Laura Kehoe, tirianti šimpanzes Gvinėjos Respublikos savanose, vieną dieną pastebėjo keistai sužalotą medį – jo kamienas buvo išmargintas it randais. Mokslininkė padarė prielaidą, kad tai – šimpanzių darbas. Tad ji netoliese paslėpė vaizdo kamerą ir netrukus įsitikino, kad jos prielaida buvo teisinga.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie medžio prisiartino grupė beždžionių ir pradėjo keistai elgtis. Kai kurios šimpanzės, atrodytų, be jokios priežasties pradėjo mėtyti į medį akmenis – tai paaiškina randų ant kamieno kilmę. Kitos rinko akmenis ir dėjo juos į krūvą medžio papėdėje. Tai nebuvo panašu į paprastą žaidimą – beždžionės viską darė susikaupusios ir rimtais veidais. Tačiau kokia tokio jų elgesio prasmė, liko neaišku.
Vėliau mokslininkai aptiko ir daugiau tokių medžių. Kai kurie iš jų buvo tuščiaviduriais kamienais, o jų ertmėse susikaupė daugiau nei po dešimt akmenų. Kituose vaizdo įrašuose matyti, kaip šimpanzė, beveik visais atvejais patinas, prisiartina prie tokio medžio, kurį laiką tyliai „medituoja“, o po to kažką niurnėdamas meta akmenį į kamieno ertmę ir iš karto pasišalina.
Beje, šis ritualas praktikuojamas tik keturiose iš 34 stebėtų šimpanzių bendruomenių. Vaizdo kameromis iš viso buvo užfiksuoti 64 atvejai, kai beždžionės su akmenimis atlikdavo keistus veiksmus. Kiekvienas akmuo vidutiniškai svėrė 3,6 kg, o sunkiausias buvo net 17 kg svorio. 99 proc. atvejų ritualus atlikdavo patinai ir tik kartą užfiksuota patelė su akmeniu ir dar vieną kartą – mažas šimpanziukas.
Galbūt šimpanzės tokius medžius naudoja kaip komunikacijos priemonę, leidžiančią bendrauti per atstumą? Tuščiaviduris kamienas, į kurį metamas akmuo, suskamba kaip būgnas, o garsas sklinda toliau nei įprastas beždžionės riksmas. Bet kodėl tuomet jauni patinai akmenis į medžio kamieno ertmę įdeda tyliai? Ir kaip specialiai greta kamieno kraunamos akmenų krūvos padeda komunikuoti per atstumą?
Nori nenori, bet kyla ir kita versija, kuri sunkiai telpa tradicinio mokslininko galvoje: gal šis elgesys – tai sąmoningas ritualas, savotiškos šimpanzių religijos užuomazgos? Juk žmonijos civilizacijos aušroje irgi būta daugybė akmeninių šventyklų ir gamtos jėgų garbinimo vietų. Kad ir tas pats Stounhendžas. Ir dabar kai kurios vakarų Afrikos gentys dar praktikuoja panašų ritualą, kai po šventais medžiais sukraunamos akmenų krūvelės.
Antropologai laikosi nuomonės, kad šimpanzių „religijos“ hipotezės patvirtinimui reikia naujų duomenų. Ketinama toliau stebėti Gvinėjos šimpanzes ir jų ritualų vietose įrengti daugiau kamerų, kad būtų galima išanalizuoti ne tik „beždžionės-žynio“ veiksmus, bet ir jo gentainių reakciją.
Yra ir dar viena versija, kad tokiu būdu šimpanzės paprasčiausiai žymi savo teritoriją ir demonstruoja atėjūnams savo galią. Pavyzdžiui, lokiai irgi žymi savo teritoriją, nagais palikdami žymes ant medžių kamienų. Beje, jie stengiasi žymes palikti kuo aukščiau, kad konkurentai patikėtų, jog įsibrovė į didelio ir galingo lokio teritoriją, ir išsigąstų.
Beždžionių logika gali būti panaši: kuo daugiau ir sunkesnių akmenų primėtys prie medžio kamieno, tuo aiškiau priešininkai supras, kokia didelė ir galinga yra čia gyvenančių šimpanzių banda.
