Katės nosis turi unikalų reljefą – visai kaip žmogaus pirštų atspaudas.
Paprastoji katžolė kates veikia kaip narkotikai. Užuodusios katžolę, katės ima elgtis lyg rujos metu – uosto, laižo lapus, voliojasi, tapšnoja augalą letenėlėmis. Katžolė net gali sukelti haliucinacijas. Manoma, kad augalas veikia 80 proc. naminių kačių.
85 proc. dienos laiko katės nieko nedaro ir tik 4 proc. laiko nuveikia valgydamos ir pan.
Turbūt ne vienam kyla klausimas, kodėl katės visada nusileidžia ant kojų? Pasirodo, katės labai jautriai reaguoja į gravitaciją, todėl gali staigiai suvokti, kur yra „apačia“, ir persiorientuoti. Be to, katės turi labai lankstų stuburą ir neturi raktikaulio. Krisdamos nugara žemyn, jos šiek tiek susiriečia ir greitai atsisuka letenėlėmis į apačią.
Jeigu glostote katę ir ji pakelia uodegą, taip daro todėl, kad „kviečia“ jus pauostyti savo pasturgalį, iš ten esančių liaukų katės paleidžia savo unikalų kvapą. Toks bendravimo būdas katėms yra beveik tas pats, kaip žmonėms rankos paspaudimas arba apkabinimas. Taip jos dar ir pažymi savo teritoriją, tarsi pranešdamos kitoms katėms, kad jūs priklausote būtent jai.
Katės savo išmatas užkasa tam, kad paslėptų kvapą. Toks instinktas išsivystė ne tik tam, kad jos pasislėptų nuo plėšrūnų, bet ir pripažintų vyriausios katės pranašumą.
Katės nemato visiškoje tamsoje, bet kur kas geriau orientuojasi blausioje šviesoje.
Jeigu katės kailis yra 3 skirtingų spalvų, galite būti beveik garantuoti, kad tai – patelė. Kiekviena patelės chromosoma X savyje turi po vieną spalvos geną, taigi XX chromosomos (patinėliai turi XY chromosomas) – 2 spalvos. Kadangi dar yra balta, patelių kailiai gali nusidažyti 3 skirtingomis spalvomis.
Mokslininkai dar negali pasakyti, kodėl katės murkia. Jos tai daro ne tik tada, kai yra glostomos, bet ir būdamos sužeistos ir pan. Teorijų yra šimtai, tačiau viena įdomiausių yra ta, kad murkimas, dažniausiai siekiantis 24–140 Hz, skatina kaulų ir raumenų augimą.
