Dar prieš kelerius metus vedžioti šunis be antsnukio mieste buvo galima tik jei augintinis su šeimininku buvo išlaikę socializacijos testą. Dabar šio testo pažymėjimo nebereikia, o gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosios vietovės tvarkos apraše teigiama, kad šuo gali būti be pavadėlio ir antsnukio, jei šuns laikytojas gali užtikrinti, kad jo augintinis nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs.
Šunų dresuotojai sako, kad nors testas nebeprivalomas, mokyti šunis socializacijos yra būtina.
Socializacija – tai 2–3 mėnesių laikotarpis, nuo 3–6 mėn. šuniukui, kurio metu augintinis turi gauti intensyvų bendravimą
Socializacija – tai 2–3 mėnesių laikotarpis, nuo 3–6 mėn. šuniukui, kurio metu augintinis turi gauti intensyvų bendravimą. „Šuo turi būti išvedamas į lauką, į įvairiausias aplinkas, turi būti supažindinamas su įvairiausiais žmonėmis, gyvūnais. Kartais rekomenduojame nuvesti šunį į zoologijos sodą, kad jis adekvačiau reaguotų į kitus gyvūnus“, – teigia šunų dresūros mokyklos „Reksas“ treneris Jonas Valančius.
J. Valančius pabrėžia, kad žmones nuo šunų agresijos apsaugos ne antsnukiai, o atsakingas auginimas, todėl dresuoti šunis tiesiog būtina. Dresūros trenerio teigimu, pradelsus šuns socializacijos mokymo laikotarpį, gali būti per vėlu, o augintinio elgesys greičiausiai kels rūpesčių.
Lankydamas dresūros mokyklą žmogus labiau užtikrina šuns socialumą, nei nieko nedarydamas, tvirtina treneris. „Neužsiimdamas visiškai, žmogus užtikrina, kad šuo taps nesocialus, neadekvačiai besielgiantis. O koks jisai bus – ar agresyvus, ar bailus – nenuspės niekas“, – kalba šunų dresūros žinovas.
J. Valančius įsitikinęs, kad dirbant su šunimis, daug geresnis skatinimo, o ne baudimo metodas, nes, esą pasirinkus pastarąjį, galima sužaloti augintinio psichiką. Dresūros ir socializacijos mokymo rezultatai akivaizdūs ir šunų augintojams.
„Skirtumas jaučiasi iš kart po pirmos pamokos, šuo geriau klauso“, – sako su augintiniu dresūrą lankanti Diana Kairienė.
„Kai šuo yra valdomas, visiem yra ramiau, saugiau. Kai sakai „ne“, šuo turi žinoti, kad „ne“ yra „ne“. Noriu, kad mano šuo būtų valdomas, nes ji labai judrus ir pakankamai didelis. Noriu, kad tarp mūsų būtų didesnis ryšys ir augintinis nekeltų pavojaus nei kitiems gyvūnams, nei žmonėms“, – tvirtina kito šuns šemininkė Olga Pometko.
Šunų socializacijos testo pažymėjimai Vilniuje atsirado 2009 metų lapkritį. Iki šiol jie išduoti daugiau kaip 600 augintinių. Nors tokie pažymėjimai norint keturkojį vedžioti be antsnukio sostinėje nebėra privalomi, šunų socializacijos testą galima laikyti ir dabar.
